Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026
Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026




Algimanto SNARSKIO piešinys

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Ar ūkininkai lobsta iš tiesioginių išmokų?

2025/04/03


Padidink tekstą

Neretai kaimo gyvenimo, agroverslo neišmanantys žmonės prikiša žemdirbiams, kad šie gauna įvairių išmokų, neva sudarančių pagrindines jų pajamas ir net dirbti ūkininkams beveik nereikia. „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, kokią dalį ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pajamų krepšelyje iš tikrųjų užima tiesioginių išmokų lėšos, kiek ta dalis yra reikšminga bei koks žemdirbiams mokamų tiesioginių išmokų tikslas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Mane kalbinate parodoje „Ką pasėsi... 2025“. Norint įsigyti čia demonstruojamą techniką, tiesioginių išmokų tikrai nepakaks. Džiugu dėl premjero Gintauto Palucko pasakytų žodžių, kad žemės ūkio sektorius – tai strateginis šalies sektorius, kad turime iš 1 ha gaminti daugiau produkcijos. Iš to seka ir atsakymas apie tiesiogines išmokas ir jų įtaką žemdirbių pajamų krepšeliui. Išmokos menksta ir nemanau, kad ateityje didės. Tuo labiau dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai į Europos Sąjungą (ES) kviečiame ir Ukrainą. Todėl gamybos efektyvinimas – vienintelis kelias į didesnį uždarbį ir geresnį gyvenimą. Beje, tai daugiaplanė problema. Pirmiausia, taip galime atpiginti pirminę žemės ūkio produkciją, kad maistas būtų pigesnis ir įperkamas mažas pajamas gaunantiems šalies gyventojams. O jų – apie 45 tūkst. Bet maisto tiekimo grandinėje iki stalo mes – ketvirti. Ar kilnus tikslas mokant žemdirbiams tiesiogines išmokas, tokiu būdu paremiant valgytoją, realiai įgyvendinamas? Manau, kad ne. Mums tik žeriami priekaištai, kad esame subsidijuojami, be to, labai didelė pinigų dalis atitenka aplinkosauginių priemonių įgyvendinimui, išmokas „aptarnaujančių“ žmonių išlaikymui. Medijos kažkaip „pamiršta“ paminėti, kad labai daug subsidijų gauna ir pramonė, energetika ir kt. Pvz., RRF lėšos. Mes iš to fondo negavome nė cento, nors prašėme. Ingridos Šimonytės Vyriausybė mus ignoravo, o tų lėšų panaudoti nesugebėjo. Mes būtume jas „išlaižę“ kaip medų lėkštelėje. Bet nedavė. Davė pelkių įrengimui, bet pelkės – ne žemės ūkis. Beje, ir tų pelkių pinigų niekam nereikėjo – grąžino energetikams.

Tiesioginės išmokos žemės ūkio bendrovių pajamų krepšelyje sudaro apie 4–7 proc. visų pajamų. Tai labai nedaug, žinant, kad pas kitus – apie 30–35 proc. Todėl verta prisiminti premjero žodžius „gaminti daugiau iš 1 ha“. Vyriausybės vadovui aišku, kad socialinė parama mūsų neišgelbės. Jau seniai šneku, bet manęs negirdi, kad prekiniai žemės ūkiai turi būti atskirti nuo socialiai remtinų. Juos privalu remti, jie reikalingi, jie turi turėti savo vietą ir pan. Tačiau laikas nustoti vadovautis principu „iš vieno atimsiu, kitam atiduosiu“.

Tiesioginės išmokos nėra panacėja, išgelbėsianti ar gelbstinti žemdirbį. Jį smaugia „blogoji“ biurokratija, jos kuriamos teorinės tvarkos, o po jų – patikros. Aš į pirmą planą keliu neproduktyvios biurokratijos „iškastravimą“. Ji dauginasi aritmetine progresija. Čia pasigendu ir Seimo pozicijos. Jo darbo kriterijumi neturi būti parengtų ir priimtų įstatymų skaičius. Svarbu kokybė. Ar normalu, kai per kadenciją priimama apie 2,5 tūkst. įstatymų ir jų pataisų? Jau pasigirdo kritika dabartinei valdžiai, kad jų pateikė mažai. Tai labai gerai, kad mažai, nes po įstatymų gimsta poįstatyminiai dokumentai, o juos kažkas turi vykdyti. Štai vien žemės ūkio tikrinimui yra parengta per 1 tūkst. klausimų, o paramos už žemės ūkio naudmenas bei ūkinius gyvūnus administravimo ir kontrolės taisyklės yra apie 100 puslapių apimties.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Prekiniams žemės ūkiams išmokų dalis sudaro nuo kelių iki keliolikos procentų visų pajamų. Bet yra ir tokių ūkių, kurie iš principo žemės ūkio gamybos gali ir nevykdyti, todėl galima teigti, kad jų gaunamos išmokos sudaro beveik 100 proc. pajamų. Jie patiria išlaidų, dažniausiai tokių, kad galėtų pretenduoti į išmokas – dažniausiai atlikdami aplinkosauginę veiklą, palaikydami gerą agrarinę būseną, galbūt prižiūrėdami šlapynes.

Nesibaigia diskusija apie „sofos ūkininkus“, ar yra normalu dalyti tikrai įspūdingas lėšų sumas tiems, kurie negamina žemės ūkio produkcijos ir neprisideda, kad Lietuvos vartotojai būtų aprūpinti pigesniu maistu. Tokios diskusijos vyksta nuolat ir jos kol kas niekaip nekeičia politinio rezultato. Net, sakyčiau, yra atvirkščiai, būtent prekiniams ūkiams, dalyvaujant 2007–2013 m. Kaimo plėtros programoje, buvo akcentuojama, kad gaminantiems ūkininkams tos išmokos yra sumokamos kaip kompensacijos už pagamintą produkciją ir už tai, kiek jie mažiau gavo pajamų ją parduodami. Tie pinigai atitekdavo gaminantiems ūkiams ir tai tiesiogiai prisidėdavo prie to, kad būtų galima tą produkciją supirkti pigiau ir pigiau parduoti vartotojams jau pagamintą galutinį produktą. Bet politika pakrypo kita kryptimi ir dabar labai didelė dalis žemės ūkiui skiriamo portfelio yra panaudojama kraštovaizdžio, aplinkosaugos tikslams pasiekti.

Žemdirbių diskusija persikėlė jau į į politinio lygio diskusiją. Parodos „Ką pasėsi... 2025“ metu premjeras G. Paluckas akcentavo, kad jau yra įvykęs mentalinis lūžis ir politikai supranta, jog žemės ūkis yra strateginė šaka, būtent žemės ūkio misija yra aprūpinti visuomenę saugiu, sveiku ir įperkamu maistu. Aišku, kad ūkininkų bendruomenės siekis yra toks, kad tų pinigų, kurie dabar skiriami kaimui ir žemės ūkiui paremti, didesnė dalis pasiektų gaminančius ūkius.“

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas MACIULEVIČIUS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 1 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...