Ar vertės kurti kombainus?

Kainų dinamika

Leidinys „Miller Magazine“ rašo, kad pasaulinės kviečių rinkos 2026–2027 m. sezoną pradeda su viena stipriausių bendros pasiūlos pozicijų per dešimtmetį. Ši gausa stiprina importuotojų derybinę galią, o geopolitinė, logistinė ir sąnaudų rizikos toliau temdo perspektyvas. Rinkos dalyviai atidžiai stebi Artimųjų Rytų regiono įvykius, nes jie gali turėti reikšmingos įtakos energijos bei žemės ūkio žaliavų rinkoms.

Šie įvykiai pastaruoju metu jau atsispindi ir kainų dinamikoje tarptautinėse biržose. Verslo ir finansinių naujienų kanalas „Bloomberg“ pranešė, kad grūdų ir augalinio aliejaus ateities sandorių kainos biržose pradėjo mažėti dėl rinkos lūkesčių, jog galimas Hormuzo sąsiaurio atvėrimas sumažins energijos ir žemės ūkiui svarbių žaliavų tiekimo sutrikimus.

Mažėjančios grūdų supirkimo kainos prieš artėjančią javapjūtę kelia nerimą šalies ūkininkams, todėl „Ūkininko patarėjas“ teiravosi žemdirbių, ar jiems verta ruošti kombainus. Ukmergės r. ūkininkas Algirdas Valaiša tvirtino, kad žemdirbiai, koks bebūtų laikmetis, vis tiek doros derlių. „Ar tai bus nuostolinga, ar ne, derlių reikės nuimti. Žemdirbio sąžinė neleidžia auginamų kultūrų palikti laukuose, net jei jų nuimti ir neapsimoka. Reikės nukulti, suvežti ir išdžiovinti grūdus, ir mėginti parduoti, kad ir mažesne kaina. Ką daryti? Orai pasitaisys, gal ir derlius bus neblogas“, – ŪP sakė ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis vyras, auginantis kviečius, žirnius, pupas ir ridikus. Vis dėlto didžiausias galvos skausmas ūkininkams šiandien yra ne pats derliaus nuėmimas, o jo realizavimas. Dėl svyruojančių grūdų kainų ir sunkiai prognozuojamos rinkos, dalis žemdirbių šiemet vengė išankstinių pardavimo sandorių. „Baisoka sudaryti sandorius. Pasitaiko, kad juos sudarai, o po kurio laiko grūdų kaina pakyla. Šiuos dalykus dabar labai sudėtinga prognozuoti“, – kalbėjo ukmergiškis.

Riedės į laukus

Tame pačiame rajone ūkininkaujantis Saulius Pociūnas šiais metais taip pat nesudarė išankstinių grūdų supirkimo sutarčių. „Pirmi metai, kai nesudariau išankstinių sutarčių. Buvo dideli kainų svyravimai. Sudėtinga buvo „pagauti“ gerą kainą. Žinoma, buvo momentų, kai grūdų supirkimo kaina buvo aukštesnė už šiandienę. Tačiau nežinome, kokia ji bus rytoj. Grūdų supirkimo kaina gal nebūtų tokia jau ir bloga, jei, sakykime, azotinių, kompleksinių trąšų kainos būtų normalios. Dabar trąšų kainos yra didžiausias skausmas ūkininkui. Kada mes pasieksime protingą trąšų pardavimo kainą? Jei ji 5 proc. sumažėtų, čia – ne rodiklis“, – mintimis pasidalijo S. Pociūnas.

Molėtų r. ūkininkaujantis Andrius Arlauskas ŪP sakė, kad žemės ūkyje palankių situacijų beveik niekada nebūna. Tačiau jis tvirtino, kad tai, kas pasėta, turi būti nukulta. „Ruošiuosi kūlimui. Koks bus derlius? Apie tai bus galima kabėti tada, kai derlius bus aruoduose“, – ŪP dėstė A. Arlauskas.

Kauno r. augalininkystės ūkio šeimininkas Romas Majauskas tvirtino, kad jei augalai pasėti, kombainus javapjūtei verta ruošti. „Jei būtume nieko nesėję, tai galėtume į laukus nevažiuoti. Kaip ir kiekvienais metais, pirmiausia pradėsime kulti žieminius miežius, rapsus“, – pokalbį pradėjo augalininkystės ūkio šeimininkas. Pasak jo, šį sezoną nuotaiką labiausiai temdo sumažėjusios grūdų, cukrinių runkelių supirkimo kainos, likęs neparduotas praėjusių metų derlius. „Auginamų kultūrų laukuose nepaliksime. Tai bus vis tiek mažesnis nuostolis. Juk ir sėkla pirkta, ir paruošta, ir trąšos naudotos. Jei augalai būtų palikti laukuose, juos reikėtų smulkinti. Visa tai pareikalautų sąnaudų“, – atkreipė dėmesį R. Majauskas.

Ėmėsi veiksmų

Javapjūtei itin atsakingai ruošiasi Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas. Siekdamas užtikrinti sklandų darbymetį, jis iš anksto pasirūpino degalų atsargomis: praėjusią savaitę nupirko naujas talpyklas ir užsisakė papildomą degalų kiekį. „Anksčiau to neturėdavau daryti ir to nereikėjo. Turėjome 10 t degalų rezervuarą, kurio pakakdavo. Matant, kas dabar vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, kai Maskva, maskviečių žodžiais, dega ir naftos terminalai pažeidžiami, galime daryti prielaidą, kad ši šalis degalus pradės pirkti iš kitų pasaulio vietų. Tuomet atsiras problemų su degalų tiekimu, dėl to jų trūks ir mums. Kalbant apie atsargų turėjimą, tai ir patys jas kaupiame, ir kitiems rekomenduojame. Kol degalai dar yra lengvai prieinami, reikėtų nupirkti didesnį kiekį, nes gali būti toks variantas, kad bus kombainai, bus technika, bet nebus ką į juos įpilti, kad jie galėtų važiuoti į laukus“, – patarė jaunas ūkininkas. Į ŪP klausimą, ar bus verta žemdirbiams užvesti kombainus, D. Arlauskas atsakė, kad ūkininkų yra tokia dalia ir jos nepavyks išvengti. Pasak redakcijos pašnekovo, žemdirbiai nuolat investuoja į derlių ir tik jį nuėmę bei realizavę pamato rezultatą. Tuomet paaiškėja, ar pavyko uždirbti, ar išėjo nulinis, o gal net minusinis rezultatas. „Kadangi dalis žemės ūkio sektoriaus jau kurį laiką dirbą į minusą, ūkininkai rezultatus matys tik realizavę derlių. Ir jei gautos pajamos vėl nepadengs patiriamų išlaidų derliaus išauginimui, tai tuomet bus liūdna. Pvz., šiandieną IV kviečių klasė superkama už mažiau nei 160 Eur/t, tai yra tokia pati kaina, kuri buvo mokama litais. Tuomet ši kaina buvo vidutinė arba buvo priskirta prie mažesnių. Kas išeina? Mūsų pajamos yra lygios pajamoms, kurias gaudavome litais, tačiau išlaidos, darbuotojų atlygimai, atsarginės detalės, serviso įkainiai ir kt. jau yra kitame lygyje. Štai čia ir yra didžiausia problema“, – dėstė D. Arlauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos skyriui vadovaujanti Marijona Lukaševičienė, apžvelgdama savo rajono augalininkystės ūkius, tvirtino, kad žemdirbių nuotaikos yra liūdnos. „Dabartinės ir prognozuojamos grūdų supirkimo kainos kelia stresą ūkininkams. Juos slegia įsiskolinimai, didelė trąšų, degalų kaina. Dabar jau darosi brangu automobiliu važiuoti, o ką kalbėti apie derliaus nuėmimą, važiavimą iki laukų. Jei derliaus užderės daugiau, daugiau ir degalų bus išnaudojama. Kai pradedi viską skaičiuoti, tai tikrai ne vienas žilas plaukas atsiranda galvoje“, – atviravo M. Lukaševičienė.

Tikisi operatyvumo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.