Šių metų cukrinių runkelių derlius taps protestu prieš finansų ministro Larso Klingbeilo siūlomą naują cukraus mokestį. Ūkininkai ir transporto įmonės ant savo runkelių sunkvežimių naudos didelius lipdukus „Ne cukraus mokesčiui!“, kad atkreiptų dėmesį į mokesčio pasekmes runkelių auginimui ir kaimo vietovėms, praneša portalas „Agrarheute“.
Tuo tarpu žurnalas „Spiegel“ pranešė, jog federalinė kanceliarija laikinai sustabdė minėto ministro įstatymo projektą – leidinys iš vyriausybės šaltinių sužinojo, kad šis pasiūlymas „dabartine forma neturi daugumos vyriausybės palaikymo“. Vis dėlto, tiek ūkininkus, tiek ir pramonininkus itin neramina žodis „laikinai“...
Žiniasklaida atkleidė „nutekėjusį“ valdančiosios koalicijos partnerių parengtą naujo įstatymo projektą, pagal kurį gėrimai, kurių 100 mililitrų yra daugiau nei 5 gramai cukraus, nuo 2027 m. liepos mėn. bus apmokestinami pagal trijų pakopų sistemą.
Remiantis Federalinės maisto ir žemės ūkio ministerijos (BMEL) skaičiavimais, šiuo metu gėrimų rinkoje kasmet parduodama nuo 440 000 iki 556 000 tonų cukraus. Apytiksliai apskaičiuota, kad apmokestinimas tiesiogiai paliestų 11 500–17 300 hektarų cukrinių runkelių auginamo ploto, arba nuo 3 iki 5 procentų viso šalies metinio pasėlių ploto.
Po to, kai valdžia pareiškė „laikinai stabdanti“ pirminį projektą, pasirodė ir kiek švelnesnis jo variantas: priešingai nei buvo svarstyta anksčiau, cukraus mokestis esą nebus taikomas gėrimams be cukraus, saldintiems dirbtiniais saldikliais. Grynos vaisių ir daržovių sultys, nealkoholinis alus ir nealkoholinis vynas taip pat esą bus atleisti nuo mokesčio. Mokesčio tarifas priklausys nuo cukraus kiekio ir svyruos nuo 26 iki 38 centų už litrą.
Pagal naujausią projektą, mokestis turėtų įsigalioti 2027 m. liepos 1 d. Finansų ministerija tikisi, kad metinės pajamos sieks apie milijardą eurų. Tiksliau: 945 mln. eurų kitais metais, vėliau – 1,155 mlrd. eurų antraisiais metais. Prognozuojama, kad iki 2031 m. pajamos išaugs iki 1,18 mlrd. eurų.
Cukraus mokestis yra tas lašas, kuris galutinai perpildė kantrybės taurę cukraus pramonei ir runkelių augintojams.
Ūkininkų protestas yra aiškus kreipimasis į politikus: mokesčių planai turi būti sustabdyti. Jie baiminasi, kad dirbtiniai saldikliai pakeis regione auginamą cukrinių runkelių cukrų.
Vokietijos cukraus pramonės asociacijos (WVZ) teigimu, tai dar labiau sumažintų paklausą „didžiausios cukraus pramonės krizės per dešimtmečius“ metu. Asociacija mano, jog tai turėtų toli siekiančių neigiamų pasekmių darbo vietoms ir pridėtinei vertei regionuose.
WVZ pirmininkas dr. Stefanas Strengas įspėja: „Istoriškai žemos cukraus kainos, sausra ir kenkėjai laukuose, milžiniškos energijos ir klimato apsaugos išlaidos... Cukraus mokestis dabar neturi lemti to, kad regioninis runkelių cukrus būtų pakeistas dirbtiniais saldikliais. Tai būtų paskutinis lašas cukraus fabrikams ir runkelių augintojams“.
Cukraus pramonė mano, kad cukraus gėrimų mokestis padidins vartotojų išlaidas. Iš tiesų, vyriausybė tikisi, kad gėrimų gamintojai ir mažmenininkai kainų padidėjimą perkels vartotojams: žiniasklaidos gautame įstatymo projekte federalinė vyriausybė numato papildomas mokesčių pajamas, kurios nuolat siektų po daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus.
Akivaizdu, jog verslui biurokratinės mokesčių įgyvendinimo išlaidos bus papildoma našta. Cukraus pramonė įsitikinusi, jog vartotojai netiesiogiai sumokės už šias papildomas išlaidas, įskaitant naujus ataskaitų teikimo reikalavimus, patikrinimus ir administracinius kaštus.
Ūkininkai mano, jog didėjant pragyvenimo išlaidoms, vyriausybė nori papildyti tuštėjantį iždą brangindama maistą. Tai daroma nepaisant to, kad tarptautinė patirtis su cukraus mokesčiu neturi reikšmingo poveikio antsvoriui ir nutukimui, teigia WVZ (Vokietijos vartotojų apsaugos asociacija).
Parengė Ričardas Čekutis