Ar žemė pradeda pigti?

Kainų pokyčiai

Švedai stebisi, jog jų šalyje pirmą kartą per dešimt metų vidutinė dirbamos žemės kaina sumažėjo. 2023 metais vidutinė ariamos žemės hektaro kaina buvo 123 800 (9177 eurai) švediškų kronų (ŠK) už hektarą. Tai 5 procentais mažiau, palyginti su 2022 m.

Švedijoje vidutinė ganyklos kaina 2023 m. buvo 50 300 ŠK (3729 eurai) už hektarą. Tai yra beveik 6 procentais, daugiau nei 2022 m. Palyginus su 2013 m., vidutinė ganyklų kaina padidėjo 144 procentais, o vidutinė ariamos žemės kaina išaugo 111 proc.

1990–2000 m. žemės kainos kronomis keitėsi nežymiai. Ariamos žemės kaina padidėjo 3200 ŠK (237 eurai), o tai atitinka 20 proc., o ganyklų – 3900 ŠK (115 proc.).

Pietų Švedijoje – brangiau

Pas Baltijos jūros kaimynus didžiausia vidutinė ariamos žemės ir ganyklų kaina užfiksuota Gotalando pietinių lygumų regione. 2023 m. ariamos žemės kaina čia buvo 275 800 ŠK (20445 eurai), o ganyklų – 120 500 ŠK (8933 eurai) už hektarą. Mažiausia kaina, kaip ir ankstesniais metais, buvo Aukštutiniame Norlande, t.y. šiaurėje. Ten ariamos žemės kaina buvo 22 300 ŠK (1653 eurai), o ganyklų – 8 600 ŠK (638 eurai). Palyginti su 2022 m., ariamos žemės kaina sumažėjo keturiose iš aštuonių gamybinių vietovių, o ganyklų – trijose iš aštuonių.

Laikui bėgant kainos išaugo visose gamybos vietovėse. Didžiausias vidutinės dirbamos žemės kainos padidėjimas, palyginti su 2013 m., buvo šiaurinėse Giotalando lygumose. Ten išaugo 125 proc.

Svealando lygumose labiausiai brango ganyklų plotas – per tą patį laikotarpį kaina išaugo net 151 proc. Mažiausias procentinis ariamos žemės kainos pokytis buvo Vidurio Švedijos miškingose ​​vietovėse. Ten kaina išaugo 56 proc. Aukštutiniame Norrlande nustatytas mažiausias ganyklų procentinis pokytis. Ten kaina išaugo 65 proc.

Kainų nustatymo metodika

Vidutinės žemės kainos apskaičiavimo metodas yra pagrįstas per metus parduotos privačios žemės ūkio paskirties žemės vidurkiu.

2023 metais į skaičiavimus buvo įtraukta apytiksliai 2200 pardavimų, o tai apima maždaug 15300 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Taigi, yra užfiksuotas  atitinkamai 17 ir 19 procentų kainų sumažėjimas, palyginus su 2022 m.

Žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriuo remiasi skaičiavimai, sudaro mažiau nei 1 procentą visos Švedijos žemės ūkio naudmenų ploto. Tai reiškia, kad skirtinguose regionuose parduodamų sklypų išskirtinumas yra kasmetinis atsitiktinumas, o tai prisideda prie kainų tendencijų skirtumų. Kainų raidos skirtumai reiškia, kad kiekvienų metų vidutinė kaina turi būti aiškinama atsargiai. Tačiau per ilgesnį laio tarpą galima pastebėti tendencijas tiek šalyje, tiek ir konkrečiame regione.

Situacija Lietuvoje ir Europoje

Dar pernai esame rašę apie tuometines žemės ūkio paskirties žemės kainų tendencijas mūsų šalyje.

Pagal naujausius Registų centro paskelbtus duomenis, antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, 1 ha kaina vidutiniškai kiek nukrito (nuo 4895 eurų iki 4503 eurų). Taigi, galima sakyti, Lietuvoje taip pat kol kas išsilaiko “švediškos tendencijos”, tačiau ką nors tiksliau bus galima pasakyti tik gavus ir apibendrinus visų šių metų žemės pardavimų duomenis.

Praėjusių metų Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės kainų tendencijas š.m. kovo mėnesį paskelbė Žemės ūkio duomenų centras.

Šiemet jau lyginome dirbamos žemės kainų skirtumus Europoje. Platesnę atskirų Europos šalių bei regionų dirbamos žemės kainų analizę galima pamatyti čia esančiose duomenų bazėse. Naujausi duomenys bus paskelbti kitų metų sausį.

Parengė Ričardas Čekutis