Arklių augintojai deda pagrindus lietuviškai veislei išsaugoti

Subūrė entuziastus

Lietuvos sunkieji arkliai – raumeningi, ištvermingi, gero charakterio, ilgaamžiai gyvūnai, visais laikais buvę geriausi ūkininkų ir eilinių kaimo gyventojų pagalbininkai. Ši veislė buvo pradėta kurti XIX a. pabaigoje, o kaip savarankiška patvirtinta 1963 m. Siekiant ją sustiprinti, lietuviškos kumelės buvo kryžminamos su iš Švedijos įvežtais ardėnų eržilais. Vėliau šie eržilai buvo naudojami ir atkuriant Lietuvos sunkiųjų arklių veislę, kuriai po Nepriklausomybės atgavimo kilo grėsmė išnykti – tiek daug arklių buvo išvežti į užsienį parduoti mėsai.

Prieš trejus metus susikūrusi LSAVIA, kuriai vadovauja Šilalės r. ūkininkas Algirdas Taroza, subūrė tikrus lietuviškų arklių auginimo entuziastus. Jų šioje asociacijoje – net 40. Bendrai skaičiuojant, visi nariai augina bene 500 Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės žirgų. Nemažai jų yra Žemaitijos regione, kur stambieji žemaitukai ir Lietuvos sunkieji nuo seno auginami ir mylimi. Deja, iš Lietuvos sunkiųjų arklių veisimo pragyventi neįmanoma – jų paklausa nėra didelė, todėl didžioji dalis užaugintų arklių parduodami mėsai.

„Lietuvos sunkiuosius perka italai, iš arklienos gaminantys dešras. Mes arklienos nevalgome, o ten ji yra didelis delikatesas. Įdomiausia, kad kuo senesnis arklys, tuo minkštesnė jo mėsa“, – pasakojo A. Taroza, kartu su dukros šeima auginantis net 90 arklių.

Žirgai – kompanionai

Šįkart šalia Pajūrio įsikūrusioje Tarvydų kaimo turizmo sodyboje vertinimui buvo išrikiuota 15 Lietuvos sunkiųjų eržilų. Dauguma jų buvo 3–4 metų, tačiau Juozas Taurozevičius iš Varnių kompleksiniam vertinimui atsivežė 12 metų eržilą Lobį. LSAVIA administratorė Ramunė Jasienė pasidžiaugė, kad žirgų augintojai vis labiau supranta veislės išsaugojimo būtinybę ir nekergia kumelių su bet kuo.

„Nesvarbu, kiek eržilui metų, jei jis atitinka veislės standartus, jį reikia licencijuoti“, – tvirtino R. Jasienė.

Licencijavimo procedūra užtrunka: eržilai išmatuojami, bet vertinamas ne tik jų išsivystymas, aukštis, pėdos plotis, kaulingumas. Svarbu ir gyvulio tipingumas, ir žingsnis, ir kaip jis bėgdamas stato kojas. Eržilas turi būti paruoštas vertinimui – nesuprakaitavęs, iššukuotas, mokėti ramiai stovėti, nes naujojoje vietoje, reaguojant į aplinką, ypač atsiskleidžia jo charakteris.

„Žirgų gerovė turi būti svarbiau žmogaus gerovės – jiems turi būti suteiktos sąlygos gerai jaustis svetimoje vietoje“, – tikino R. Jasienė, neslėpusi, kad ateis laikas, kai arkliai nebebus parduodami mėsai, o naudojami tik poilsio ir pramogų reikmėms. Tai jau daroma Vokietijoje, kur būtent žirgai tampa žmonių ypač mėgstamais kompanionais.

Balas nebuvo mažinamas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorė Daiva BARTKIENĖ, „Šilalės artojo“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Viršelyje: Daugiausiai – net 85 vertinimo komisijos skirtus balus – surinko Petro Simučio eržilas Povas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.