Artėja naujas daržo sezonas: nuo ko pradėsime?

Daugiau dėmesio žemei

Pirmiausia labai svarbu įvertinti savo šeimos poreikius ir neauginti visko pernelyg daug. Tuomet ir darbas bus malonesnis, ir nuotaika geresnė. Rekomenduojama vienam šeimos nariui skirti apie 50 kv. m daržo ploto.

Pagalvokite, kur ir kokie augalai geriausiai augo ir augs šiais metais. Įvertinkite vietos reljefą, drėgmės sąlygas, dirvožemio rūgštingumą, maisto medžiagų kiekį. Kur žemė bloga, ją pagerinkite, o rūgštų dirvožemį pakalkinkite. Žemės rūgštingumą išduoda ir augančios piktžolės. Jei vyrauja asiūkliai, dirvinės našlaitės, kežiai, bobramuniai, rūgštynės, svėrės, dirviniai dobilai, – dirva rūgšti.

Nerūgščioje dirvoje galima pamatyti garstukų, dirvinių pienių, usnių, balandų, dilgėlių, šalpusnių, žilių, trikerčių žvaginių.

JEIGU KALKINSITE DIRVĄ

– geriausia tai daryti ankstyvą rudenį;

– kalkinant dirvas žiemą, naudojamų medžiagų normos padidinamos triskart;

– dirvų nekalkinkite vėjuotą ar darganotą dieną ir jei sniego danga storesnė nei 30 cm

Kad sezono metu darbų krūvis sumažėtų, gerai susiplanuokite augalų sėjomainą. Neleiskite augalams augti kelerius metus toje pačioje vietoje, nes jie nualins ne tik dirvą, bet ir sumažins derlių, išplis ligos, kenkėjai.

Jei galite, kaupkite medienos kuro pelenus. Tai gera trąša augalams. Pelenus supylę į polietileno maišus, iki pavasario laikykite sausoje vietoje. Galima juos suberti ir į komposto krūvas.

Pasiruoškite ir priedangų nuo netikėtų pavasarinių šalnų. Pavyzdžiui, agrodanga pridengus dirvą po sėjos, sėklos sudygs ir greičiau, ir tolygiau.

Pamąstykite ir apie žemės mulčiavimo darbus, kurie laukia pasodinus daigus. Daigai geriau prigis, vešliau augs, nes bus palaikoma drėgmė dirvoje, nereikės ravėti piktžolių.

Nepamirškite įsigyti trąšų (biologinių ar mineralinių), durpių, žemių mišinių daigams auginti ir dirvai pagerinti. Natūrali dirvos gerinimo medžiaga yra biohumusas. Tinka jis ir sėkloms daiginti, ir daigams auginti. Kompostinė žemė skirta augalams auginti vazonuose ir dirvai gerinti, nes joje daug organikos, geras rūgštingumas. Rinkoje gausi pasiūla durpių substratų, tinkamų skirtingoms augalų grupėms.

Augalų poreikiai gana skirtingi ir sudarant sėjos–sodinimo planą, į tai reikia atsižvelgti. Vienoms daržovėms reikia daugiau organinių trąšų, kitos nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos.

Gausiai organinėmis trąšomis tręštoje žemėje auginkite kopūstines daržoves, agurkus, lapinius burokėlius, gūžines salotas, moliūgus, melionus, cukinijas, patisonus. Netręštoje daržo dalyje sėkite šakniavaisines daržoves, porus, svogūnus, pupas, pupeles, žirnius, špinatus, paprikas, vienmečius prieskoninius augalus, pomidorus, lapinius kopūstus.

Augalų kaimynystė

Kad augalai gerai augtų, svarbu parinkti tinkamus kaimynus. Gera kaimynystė ne tik skatina augalus augti, bet ir apsaugo juos nuo ligų, atbaido kenkėjus. Pavyzdžiui, porai atbaido morkines muses, o svogūnai apsaugo dar ir nuo kandžių, amarų, blakučių. Svogūnai, augdami prie ridikų, ridikėlių, sumažina pavojų susirgti netikrąja miltlige, kekeriniu puviniu.

Juk augalus puolantys kenkėjai nekenčia aštrių kvapų. Stipriu kvapu pasižymi kai kurie aromatiniai augalai (rozmarinai, serenčiai, salierai, pastarnokai ir kt.). Kai augalų skleidžiami kvapai susimaišo, kenkėjai tiesiog pasimeta ir neberanda tų augalų, kuriuos įprastai puola. Kartu tinka auginti gūžines salotas ir ropinius kopūstus, morkas ir svogūnus, morkas ir ridikėlius, agurkus ir pupeles, agurkus ir salierus ir kt.

Planuokite iš vienos lysvės sezono metu gauti du ar tris derlius. Pirmam derliui gauti auginkite šalnoms atsparias daržovių rūšis, o jas nuėmę sodinkite pagrindines daržoves, pavyzdžiui, agurkus, pomidorus. Šiems baigus derėti, sodinkite salotines sultenes, sėkite ridikėlius, krapus, špinatus ir kt.

Labai svarbu rūšis ar veisles pasirinkti pagal augalų aukštį, kad nestelbtų vieni kitų. Daugiamečius augalus auginkite vienoje vietoje keletą metų, kad jie nesukeltų sunkumų dirbant dirvą.

Ruošiame sėklas

Pats laikas pasirūpinti ir sėklomis. Pagal paruoštą planą galima lengvai apskaičiuoti, kiek ir kokių sėklų dar turite ir kiek jų reikės. Būtina patikrinti turimų sėklų daigumą. Jei sėklos laikomos sausoje patalpoje ir ne aukštesnėje kaip 12 °C temperatūroje, ilgiau išliks daigios.

Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamas veisles. Pradedančiajam auginti daržoves patartina pirkti jau žinomas ir patikimas veisles. Jei norite turėti šviežių daržovių ištisus metus, planuokite auginti skirtingo vegetacijos periodo daržoves.

Jei likę sėklų iš ankstesnių metų, patikrinkite, ar jos daigios. Sėklos į rinką teikiamos skirtingose pakuotėse. Daugiau privalumų turi sėklos hermetinėse pakuotėse, nes jos ilgiau išlieka daigios, yra apsaugotos nuo šviesos bei drėgmės neigiamo poveikio. Atkreipkite dėmesį, kur daržovės bus auginamos – šiltnamyje ar lauke.

Daržo augalų derlius labai priklauso ir nuo tinkamai paruoštų sėklų. Kad sėklų gyvybingumas ir daigumas padidėtų, jos būna apdorojamos – beicuojamos, dražuojamos ir pan. Pats paprasčiausias būdas pagreitinti sėklų sudygimą ir apsaugoti jaunus daigelius nuo ligų – nebeicuotas sėklas pusę valandos palaikyti 1 proc. stiprumo kalio permanganato tirpale. Galima naudoti ir augalinės kilmės beicus. Juose sėklos mirkomos prieš pat sėją. Taip sėklas apsaugosime nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų.

Prieš sėją pamirkytos ir daigintos sėklos greičiau sudygsta. Pavyzdžiui, petražolių ar salierų sėklos 3–4 dienomis sudygs greičiau ir vienodžiau. Dauguma aromatinių augalų sėklų pasižymi stipriu kvapu. Jos ir dygsta ilgai, prastai. Sudygimo kokybei pagerinti rekomenduojama stratifikuoti jas, t. y., sumaišius sėklas su smėliu, laikyti žemoje temperatūroje. Laikymo trukmė priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, petražolėms, svogūnams reiks iki 14 dienų, o moliūginėms daržovėms pakanka ir 6 dienų.

Laikas įsigyti daigyklų, vazonų ir kito inventoriaus darbams atlikti. Plastikiniai vazonai būna įvairių dydžių ir spalvų. Tad jau šiandien pradėkite planuoti pavasario darbus. Svarbu, kad sezono darbai nedrumstų jums ramybės, poilsio, o nereikalingi darbai neeikvotų jėgų.

SĖKLŲ DAIGUMAS

Žinomų daržovių sėklos daigios būna:

iki 9 metų – pomidorų, pupelių;

iki 8 metų – įvairių moliūginių daržovių (agurkų, cukinijų ir kt.);

iki 7 metų – žirnių, šparagų;

iki 6 metų – artišokų;

iki 5 metų – burokėlių, baklažanų, kopūstinių daržovių, ridikų, ridikėlių, ropių, rabarbarų;

iki 4 metų – salierų, špinatų, salotų, paprikų, morkų, cikorijų;

iki 3 metų – krapų, petražolių, rūgštynių, svogūninių daržovių;

iki 1–2 metų – pastarnokų, pankolių.

Nijolė MAROČKIENĖ, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SDI Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyrius

Jolantos Tamašauskienės ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.