Atgimstančios alternatyvios gyvulininkystės rūšys randa savo nišą

2022−2023 m. pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų metais buvo tirtos 127 404 pieninių veislių karvės, 69 pieninių veislių ožkos ir 21 pieninių veislių avis. Iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 8 496 kg pieno (tai 161 kg daugiau negu 2021–2022 produktyvumo tyrimų metais), gauta 370 kg pieno riebalų ir 293 kg pieno baltymų. Iš vienos ožkos primelžta apie 573 kg pieno, gauta 29 kg pieno riebalų ir 21 kg pieno baltymų. Iš vienos avies primelžta vidutiniškai 294 kg pieno, gauta 15 kg pieno riebalų ir 14 kg pieno baltymų.

Vis daugėja avių ir kitų retesnių gyvūnų augintojų, tačiau ožkos Lietuvoje auginamos kol kas rečiau. Ožkų augintojai neskatinami ir Europos Sąjungos paramomis. Ožkų augintojai teigia, kad ožkos – labai protingi gyvūnai, kurie gali duoti peno ne tik kūnui, bet ir dvasiai. Tačiau norinčiųjų iš jų užsidirbti rasti sunku.

Ožkos yra dykaraginių (Bovidae) šeimos, kalninių ožių genties naminiai gyvuliai. Kilusios iš laukinės ožkos Capra prisca (jau išnykusi), bezoarinio ožio (Capra aegagrus) ir sraigtaragio ožio (Capra falconeri). Prijaukintos Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Europoje neolito laikotarpiu, paplito visame pasaulyje; veisiamos įvairaus klimato zonose.

Ožio masė – 60–65 kg (kartais iki 100 kg), ožkos – 40–60 kg. Snukis smailus, lūpos plonos ir judrios, kapliai aštrūs, kojos stiprios, tvirtomis nagomis. Svarbiausias pašaras vasarą – ganyklų žolė, medžių, krūmų šakelės, žievė, žiemą – šienas, šiaudai (ožkingų ožkų – dar ir sultingieji bei koncentruotieji pašarai). Ganosi ir stačiuose šlaituose. Lytiškai subręsta 4–5 mėn. (pirmą kartą kergiamos apie 1,5 m.), nėštumas trunka apie 5 mėn., ožkiukai nujunkomi 3–4 mėn. Dažniausiai veda po 2–3, kartais ir 5 ožkiukus. Gerai laikomos gali ožiuotis ir 2 kartus per metus. Gyvena 9–10 m. (ūkio tikslams laikomos 7–8 m.). Ožkos skirstomos į pienines, vilnines, pūkavilnes ir šiurkščiavilnes mišrias (auginamos mėsai, pienui, kailiams). Iš pūkavilnių ožkų prišukuojama po 0,5–2,0 kg pūkų per metus. Pūkai labai ploni, lengvi, minkšti, elastingi, stiprūs.

Pieninių veislių ožkos per metus duoda 450–550 kg (kartais iki 2 tūkst. kg) 3,8–4,5 proc. riebumo pieno. Jis riebesnis, turi daugiau baltymų negu karvių pienas, taip pat turi daug kalcio ir fosforo, lengvai virškinamas.

Dažniausios infekcinės ožkų ligos: juodligė, bruceliozė, raupai, infekcinis mastitas, niežai, stomatitas ir helmintozės.

Ožkos gali gyventi gana sudėtingomis sąlygomis, pvz., kalnuotose ar labai sausose vietose, kur rasti ir pasiekti maistą yra gana sunku. Joms itin svarbu gebėti pažinti aplinką, todėl gali būti, kad jos tai daro mokydamosi iš bandos narių. Manoma, gyvūnų mokymuisi iš kitų įtakos gali turėti gyvūnų socialinis statusas grupėje, amžius, lytis.

Ožka ne tik žemės ūkio gyvūnas?

Kai kurie gyvūnai tarsi sutverti tam, kad žadintų vaizduotę. Akys plačiau prasimerkia išvydus žirafą arba ančiasnapį, o štai kokia nors ožkelė nekelia nė mažiausio susidomėjimo. Ši neteisybė yra pagimdyta mūsų kasdienio gyvenimo – ožkas juk mes prisijaukinome prieš 10 tūkst. metų, o pamėgink surasti ančiasnapį! Visgi ožkos yra tikrai įdomūs gyvūnai, reikia tik į jas geriau įsižiūrėti. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo ožkų joga – JAV terapiniuose jogos užsiėmimuose dalyvauja mini ožkytės, kurios teikia ne tik atsipalaidavimo, tačiau ir juoko terapiją. Lietuvoje per keletą paskutiniųjų metų atsiranda vis daugiau smulkiųjų ūkių, kurie laiko ožkas ne tik dėl jų teikiamos produkcijos, bet ir kaip terapinius gyvūnus. Veda užsiėmimus su mažaisiais lankytojais, organizuoja įvairias degustacijas ir edukacijas bei supažindina su ožkų auginimo, laikymo, produkcijos ir kitu teigiamu poveikiu žmogui. Kodėl ožkos puikus terapinis gyvūnas? Todėl, kad jos gali būti lengvai dresuojamos, labai smalsios ir rodo norą bendrauti, linksmos. Terapinė ožka turi būti draugiška ir gerai socializuota, gerai elgtis viešumoje ir toleruoti triukšmą. Apmokyti ožkas reikėtų pradėti jau nuo mažumės, kuo anksčiau, tuo geriau. Kadangi terapinių gyvūnų nauda tampa vis geriau suprantama ir plačiau naudojama, terapinės ožkos gali tapti svarbiomis varžovėmis gerinant psichinę ir fizinę sveikatą. Galų gale, bet kokį gyvūną, galintį sukelti šypseną seksualinę prievartą patyrusiam vaikui ar hospise mirštančiam senyvo amžiaus žmogui, verta laikyti. Pagrindinės tokių terapinių ožkų veislės yra Pigmėjaus, Nigerijos nykštukinės, Nubijos, mini Alpių ožkytės ir kt.

Šokinėjimo ir laipiojimo meistrės

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.