Atidarytas didžiausias šalyje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas

Vienintelis šalyje gyvūnų reabilitacijos centras įsikūrė gyvūnų gydymo ir sveikatinimo komplekse Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Sausio 31-ąją jis oficialiai atidarytas visuomenei. Komplekse po vienu stogu – visą parą veikianti didžiausia šalyje gyvūnų ligoninė su visą parą budinčiais veterinarijos gydytojais ir stacionaro skyriumi. Čia teikiamos visos būtiniausios gyvūnų gydymo paslaugos ne tik šunims ir katėms, bet ir egzotiškiems gyvūnams.

Netrukus čia pradės veikti ir pirmasis Vilniuje gyvūnų kraujo bankas, leisiantis atlikti gyvybes gelbstintį gyvūnų kraujo perpylimą.

Vieninteliame tokiame Lietuvoje komplekse duris įsikūrė ir analogų mūsų šalyje neturintis gyvūnų reabilitacijos centras „Rubis“, kuriame įrengtas specialus baseinas ir vandens takelis – sunkiai sergantiems, traumuotiems gyvūnams čia atliekamos hidroterapijos ir gydomosios procedūros lazeriu, po kurių šunys vėl pradeda vaikščioti ir džiaugtis visaverte gyvenimo kokybe. Centre dirba užsienyje išsilavinimą įgiję specialistai, nes Lietuvoje tokios kvalifikacijos specialistai dar neruošiami.

Šiame komplekse gyvūnams teikiamos ne tik būtinos gydomosios bei sveikatinimo, bet ir visos kitos priežiūros paslaugos: veikia šunų viešbutis, dienos centras, keturkojų treniruočių salė, teikiamos gyvūnų masažo, kirpyklos ir kt. paslaugos, organizuojami seminarai gyvūnų sveikatos temomis.

Lietuvių apleistus keturkojus noriai „įsivaikina“ suomiai

Vienas žymiausių Lietuvoje investuotojų ir filantropų Marius Jakulis Jason ir jo žmona Liisa Leitzinger į unikalų gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksą investavo apie 3 mln. eurų asmeninių lėšų. Pastatas, kuriame įsikūrė kompleksas, priklauso šeimos investiciniam fondui, o jo patalpos nuomojamos įvairiems paslaugų teikėjams.

Vieno bendro didelio komplekso, kuriame visos gyvūnams reikalingos paslaugos nuo gydymo iki kirpyklos ir viešbučio būtų sutelktos vienoje vietoje, pagrindine iniciatore tapo suomė L. Leitzinger, iš gimtosios Suomijos į Lietuvą siekianti perkelti geriausią gyvūnų priežiūros patirtį bei tradicijas.

Atvykusi gyventi į Lietuvą L. Leitzinger įsitikino, kad gyvūnų priežiūros paslaugos čia dar menkai išplėtotos, o ypač trūksta gyvybiškai svarbių gyvūnų reabilitacijos paslaugų. Moteris su tuo susidūrė, kai pradėjo globoti šeimininkų Lietuvoje apleistus šunis.

„Suomijoje tokios problemos nėra – čia tiesiog nėra beglobių gyvūnų, todėl suomiai labai noriai „įsivaikina“ šunis iš kitų šalių. Tai matydama pagalvojau, kad naujus mylinčius namus Suomijoje galėtų rasti ir prieglaudų šunys iš Lietuvos, nes čia prieglaudos yra perpildytos niekam nereikalingų, apleistų, traumuotų ir pasiligojusių gyvūnų. Ėmėmės darbo ir taip 2022 metais naujus namus Suomijoje suradome 500 keturkojų iš Lietuvos prieglaudų, o iš viso per šešerius metus Suomijoje naujus šeimininkus suradome pusantro tūkstančio Lietuvos šunų“, – pasakoja gyvūnų globėja L. Leitzinger, kurios pastangomis šiuo metu kiekvieną mėnesį suomių šeimose apgyvendinama po trisdešimt prieglaudų globojamų šunų iš Lietuvos.

Pasak moters, prieglaudų gyvūnai paprastai turi labai daug sveikatos problemų. Prieš kelionę į naujus namus Suomijoje L. Leitzinger bandydavo kiek įmanoma pataisyti gyvūnų sveikatą, ieškodama keturkojams reikalingo gydymo ir reabilitacijos paslaugų, keliaudavo su keturkojais po Lietuvą iš vienos vietos į kitą.

„Mačiau tokius gyvūnų reabilitacijos centrus Suomijoje ir kaip keičiasi šuniukų gyvenimo kokybė su tinkama priežiūra. Taip kilo mintis ir Lietuvoje įkurti gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksą, sutelkiant po vienu stogu kuo daugiau gydymo, reabilitacijos ir priežiūros paslaugų gyvūnams“, – unikalaus komplekso, atvėrusio duris Vilniuje, įkūrimo istoriją pasakoja L. Leitzinger.

Nors paslaugos čia teikiamos visiems gyvūnams, komplekso investuotojų iniciatyva čia bus gydomi, reabilituojami ir laikinai apgyvendindami ir prieglaudų globojami gyvūnai. „Mums yra labai svarbi socialinė atsakomybė, todėl suteikiame laikinus namus gyvūnams iš prieglaudų, kuriais rūpinamės, kol jie pasveiksta, o tada padedame išvykti į naujus namus, kur jie gyvena ilgai ir laimingai.

Čia prie manęs yra Bimkas, mūsų gyventojas. Visą gyvenimą jis praleido pririštas lauke prie grandinės, kol girtas kaimynas jį žiauriai sumušė ir sužalojo jam koją, todėl dabar jis pas mus laukia operacijos ir ilgos reabilitacijos. Šuo pas mus atsigauna ir džiaugiasi gyvenimu“, – komplekso atidarymo renginyje kalbėjo jo įkūrėja.

Visiškai kojų nevaldęs šuo po reabilitacijos pradėjo vaikščioti

Apie išgelbėtus, po sunkių traumų, operacijų ir ligų išgijusius gyvūnus žadą atimančias istorijas ilgai galėtų pasakoti ir Jolanta Maldžiuvė, diplomuota gyvūnų hidroterapeutė. Ji baigė studijas Jungtinėje Karalystėje – Lietuvoje tokie specialistai dar neruošiami.

Specialistė gyvūnų reabilitacijos centrą įsteigė jau beveik prieš ketverius metus, tuometinėse patalpose buvo įsirengusi ir nedidelį baseiną šunims. Vis dėlto ankstesnės patalpos turėjo daug trūkumų ir galimybės suteikti gyvūnams visavertę reabilitaciją buvo smarkiai apribotos.

Todėl sužinojusi apie L. Leitzinger šeimos iniciatyva Vilniuje statomą kompleksą, kuriame turėjo įsikurti ir modernus reabilitacijos centras gyvūnams, J. Maldžiuvė su džiaugsmu priėmė pasiūlymą tęsti pradėtą darbą su gyvūnais jau naujajame komplekse.

Vieninteliame šalyje gyvūnų reabilitacijos centre „Rubis“ atkuriamosios procedūros gyvūnams atliekamos specialiai šunims skirtame baseine arba vandens bėgimo takelyje. Skausmo mažinimui ir greitesniam gijimui po operacijų naudojamas ir gydomasis lazeris.

Reabilitacijos procedūros čia daugiausiai atliekamos dėl sąnarių displazijos ir kitų sąnarių problemų, įvairių kaulų lūžių, stuburo išvaržų, artritų, šlaunikaulio galvutės šalinimo operacijų.

Traumuoti, ligų nukamuoti ir net specialistų „nurašyti“ gyvūnai po reabilitacijos procedūrų centre vėl pradeda vaikščioti ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

„Turėjome vestuką – Vakarų Škotijos baltąjį terjerą, kuriam buvo nustatyta polineuropatija, daugybinis periferinių nervų pažeidimas, dėl kurio šuo visiškai nevaldė kojų. Dirbome su juo reabilitacijos centre maždaug mėnesį ir šuo pradėjo vaikščioti visomis keturiomis kojomis”, – pasakojo J. Maldžiuvė.

Nuostabą kelia ir haskių veislės kalytės Aivos, kuri į J. Maldžiuvės rankas pateko iš prieglaudos, gijimo istorija. Gyvūnui buvo atliktos dviejų kojų kelių girnelių operacijos, į vieną kelį įstatytas dirbtinis girnelės griovelis. Po operacijų kalytei reikėjo ilgos reabilitacijos, ji beveik visai nepaeidavo, sunkiai atsikeldavo, nuolat gulinėdavo.

„Užsispyriau pati ją atstatyti be vaistų, nes jau užtektinai jų buvo gavusi ir jie nebegelbėjo, vykdant intensyvią reabilitacijos programą, ir dabar Aiva jau nubėga po 10 kilometrų šalia dviračio, kai dar neseniai nenueidavo kelių šimtų metrų.

Iš prieglaudos Aivą paėmė Liisa ir atvedė man, po reabilitacijos ji turėjo vykti pas naujus šeimininkus Suomijoje. Tačiau begydydama haskę įsimylėjau ją ir taip prisirišau, kad nebegalėjau išsiskirti. Taip ji liko gyventi su manimi“, – kalbėjo gyvūnų reabilitacijos specialistė J. Maldžiuvė.

Ligoninėje įsikurs ir gyvūnų kraujo bankas

Naujame komplekse neseniai įsikūrė ir didžiausia šalyje Lazdynų gyvūnų ligoninė, priklausanti naujam veterinarijos klinikų tinklui „Dr. VET“, į kurį susivienijo ilgametę patirtį turinčios veterinarijos klinikos.

„Šioje vakarietiškus standartus atitinkančioje ligoninėje yra teikiamos visos pagrindinės gyvūnų gydymo ir diagnostikos paslaugos. Veterinarijos gydytojai su komanda čia visą parą budi ligoninėje fiziškai visomis savaitės dienomis, atliekame visas sudėtingiausias gyvūnų operacijas, turime stacionaro skyrių, kuriame gyvūnų būklė yra nuolat stebima ir budintys gydytojai gali nedelsiant suteikti reikalingą pagalbą.

Dar viena svarbi naujiena – Lazdynų gyvūnų ligoninėje jau netrukus pradės veikti ir gyvūnų kraujo bankas. Tai reiškia, kad kritiniais atvejais gyvūnai jau nebus pasmerkti arba desperatiškai gabenami į Kauną, o jų gyvybės bus gelbstimos. Iki šiol kraujo perpylimo galimybės gyvūnams Vilniuje tiesiog nebuvo“, – atidarymo metu sakė Aušra Rubė, veterinarijos klinikų tinklo „Dr. VET“ vadovė.

Pasak A. Rubės, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sparčiai didėjo rūpestis gyvūnais – augo gyventojų sąmoningumas, keitėsi požiūris į augintinius.

„Įvyko tam tikras vertybinis lūžis, supratome, kad šuo, katė ar kiti augintiniai jau nebėra tiesiog gyvūnai, jie yra mūsų šeima. Kartu matome augantį poreikį rūpintis savo augintiniu lygiai taip pat, kaip mes rūpinamės kitais savo šeimos nariais. Didėja ir namuose laikomų gyvūnų skaičius, o kartu auga ir kokybiškų gydymo ir sveikatinimo paslaugų augintiniams poreikis“, – pastebi veterinarijos klinikų tinklo vadovė.

Nuo lapkričio pabaigos, kai naujoji Lazdynų gyvūnų ligoninė pradėjo teikti paslaugas, iki sausio pabaigos konsultuojamų pacientų skaičius ligoninėje išaugo beveik 94 proc. Pasak ligoninės vadovės veterinarijos gydytojos Kristinos Raulinaitės, 91 proc. visų ligoninės pacientų sudaro šunys ir katės, o likęs dešimtadalis – įvairiausi kiti, tarp jų ir egzotiniai, gyvūnai. „Jau gydėme ne tik triušius, jūrų kiaulytes ar žiurkėnus, bet ir lemūrus, papūgas, vėžlius, gyvates, driežus, įvairias žuvis ir net krevetes“, – apžvelgė K. Raulinaitė.

Pasak veterinarijos gydytojos, šunys serga įvairiomis ligomis, kurios yra labai panašios į tas, kuriomis serga ir žmonės, taip pat patiria įvairiausias traumas būdami lauke: vienos jų nutinka, kai šunys bėga, šokinėja ar tiesiog žaidžia lauke, kitos – kai partrenkia automobilis ar kita transporto priemonė.

„Tuo tarpu viena dažniausių kačių traumų – įstrigimas pravertame buto lange arba iškritimas pro pravertą langą. Neseniai skubiai operavome iš 9 aukšto iškritusią katę, kuri buvo patyrusi daugybines traumas, kojų ir vidaus organų pažeidimus. Todėl kačių šeimininkams nuolat primename: norint atidaryti langą gyvūną reikėtų uždaryti atskiroje patalpoje arba pritvirtinti prie lango rėmų apsauginius tinklelius“, – pataria K. Raulinaitė.

Gyvūnų traumoms ir kai kuriems susirgimams būdingas ir sezoniškumas – žiemos metu į gyvūnų klinikas pristatomi nušalimus patyrę augintiniai, o karštomis vasaros dienomis padaugėja perkaitusių, šilumos smūgį gavusių gyvūnų.

„Švenčių laikotarpiu, pavyzdžiui, per Kalėdas ar Naujuosius metus, daugiau sulaukiame vemiančių ir viduriuojančių gyvūnų. Šeimininkai galvoja, kad pamaitinę gyvūną savo maistu padarys jam šventę, o gyvūnas suserga“, – pasakojo Lazdynų gyvūnų ligoninės vadovė.

Partnerio turinys