Atnaujintas ES ir Ukrainos prekybos susitarimas

Tai įvyko po preliminaraus susitarimo dėl ES ir Ukrainos išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) peržiūros. Tokį susitarimą Europos Komisija (EK) ir Ukraina pasiekė dar šių metų birželio 30 d., siekdamos sukurti ilgalaikę, nuspėjamą ir abipusę prekybos sistemą platesniame Ukrainos stojimo į ES proceso kontekste, praneša Taryba.

Sąlygos ir išlygos

Svarbi palengvinto patekimo į Europos rinką sąlyga yra ta, kad Ukraina palaipsniui derins savo gamybos standartus su ES gyvūnų gerovės, augalų apsaugos produktų ir veterinarinių vaistų gamybos standartais. Be to, bus sukurtas apsaugos mechanizmas, kurį abi pusės galės aktyvuoti rinkos sutrikimo atveju.

Susitarimas taip pat užtikrina, kad jautriausių produktų, tokių kaip cukrus, paukštiena, kiaušiniai, kviečiai, kukurūzai ir medus, patekimas į Europos rinką išliktų labiau ribotas ir laipsniškas. Visiškas liberalizavimas svarstomas tik tam tikriems nejautriems produktams, pavyzdžiui, pienui ir pieno produktams.

Ukraina savo ruožtu padidins neapmokestinamą europietiškos kiaulienos, paukštienos ir cukraus importo kvotą ir palaipsniui sumažins arba panaikins likusius muitus importui iš ES.

„Šiandienos sprendimas dar kartą patvirtina ES tvirtą ir daugiaplanę paramą Ukrainai po trejų metų Rusijos neišprovokuotos ir nepagrįstos karinės agresijos. Mes padedame Ukrainai karine ir finansine prasme, bet taip pat turime jiems padėti skatindami prekybos liberalizavimą“, – susitarimą „Nieuwe Oogst“ portalui paaiškino Tarybai pirmininkavęs Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas. – „Ir ES, ir Ukraina gaus naudos iš muitų panaikinimo, o tai užtikrins ilgalaikį ekonominį stabilumą, tvarius prekybinius santykius ir tolesnę Ukrainos integraciją į Sąjungą.“

Susitarimo pagrindai

Tarybai priėmus minėtą sprendimą, prekybos klausimais posėdžiavęs ES ir Ukrainos asociacijos komitetas, turėtų patvirtinti jį kaip peržiūros proceso, numatyto ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo 29 straipsnio 4 dalyje, dalį. Peržiūros proceso tikslas – paspartinti ir išplėsti muitų panaikinimo ES bei Ukrainos prekyboje taikymo sritis.

ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. ir įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. Jo tikslas – suartinti Ukrainą ir ES skatinant glaudesnį politinį bendradarbiavimą, tvirtesnius ekonominius ryšius ir pagarbą bendroms vertybėms.

Taip pat buvo pasirašyta ir ekonominė susitarimo dalis, kuria nustatomas Ukrainos ekonomikos ir prekybos santykių modernizavimo pagrindas. Šis susitarimas, žinomas kaip Gilus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas (DCFTA), sumažino daugumą tarifų ir suderino reglamentus su ES standartais. Tačiau keliems Ukrainos žemės ūkio maisto produktams buvo taikomos tarifinės kvotos – prekybos priemonės, leidžiančios be muitų importuoti produktą iki tam tikros ribos.

Po Rusijos neišprovokuoto ir nepagrįsto plataus masto įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį, ES suteikė Ukrainai prekybos lengvatas ir išskirtines priemones, kuriomis siūlomas aukštas vienašališko liberalizavimo lygis autonominių prekybos priemonių (ATP) forma. Tuo buvo siekiama palengvinti Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, kurio pagrindinius prekybos kelius per Juodąją jūrą Rusija buvo užblokavusi. Šios priemonės buvo atnaujintos 2023 ir 2024 m. ir nustojo galioti 2025 m. birželio 6 d., daugiausia po Lenkijos ir Vengrijos spaudimo, kaip rašo „Kyiv Independent“.

Konkretūs skaičiai

Europos Sąjunga taikys tarifus 31-am Ukrainos žemės ūkio produktui, tačiau bus leidžiamas didesnis prekių kiekis prieš taikant tarifus.

Be to, keliems Ukrainos produktams naujasis susitarimas nustato mažesnes kvotas nei tos, kurias Ukrainos gamintojai eksportavo, kai priemonės buvo panaikintos nuo 2022 m. birželio iki 2025 m. birželio mėn.

„Kviečiams, miežiams, paukštienai, medui, cukrui, kiaušiniams ir obuolių sultims naujosios tarifinės kvotos yra mažesnės nei tos, kurias Ukrainos gamintojai eksportavo į ES 2024 m.“, – sakė Veronika Movchan, Kijeve įsikūrusio Ekonominių tyrimų ir politikos konsultavimo instituto (IER) direktorė.

2024 m. Ukrainos kviečių eksportas siekė 6,4 mln. tonų, tačiau pagal naujas kvotas, prieš taikant tarifus, bus galima eksportuoti tik 1,3 mln. tonų. Cukraus eksportas 2024 m. siekė 320 000 tonų, tačiau naujoji kvota yra tik 100 000 tonų.

„Be to, tarifai, viršijantys kvotą, yra tokie dideli, kad nesitikėčiau eksporto, viršijančio nustatytą kvotą kviečiams, miežiams ir cukrui“, – pridūrė V. Movchan.

Naujasis susitarimas taps prekybos santykių, kurie dažnai buvo įtempti, pagrindu. Jis galios mažiausiai trejus metus, kitaip nei ankstesnės priemonės, kurios buvo atnaujinamos kasmet.

Prekybos rodikliai

Kaip skelbia Europos Komisija, ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, o 2024 m. jai teko daugiau nei 50 proc. jos visos prekybos. Tuo tarpu Ukraina yra 16-a pagal dydį ES prekybos partnerė, kuriai praėjusiais metais teko 1,3 proc. visos ES prekybos. Bendra prekybos tarp ES ir Ukrainos apyvarta 2024 m. pasiekė 67,2 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad nuo IVLPE įsigaliojimo 2016 m. prekyba išaugo daugiau nei dvigubai.

Pernai ES prekių importas iš Ukrainos siekė 24,5 mlrd. eurų. Pagal vertę pagrindiniai Ukrainos į ES eksportuojami produktai yra javai (18,1 proc. viso eksporto), gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejai (12,5 proc.), aliejinių augalų sėklos (10 proc.), geležis ir plienas (7,8 proc.) bei rūdos, šlakas ir pelenai (7,8 proc.).

2024 m. ES prekių eksportas į Ukrainą sudarė 42,7 mlrd. eurų. Pagrindinės ES eksporto į Ukrainą prekės yra mineralinis kuras ir mineralinės alyvos (16 proc. visų prekių eksporto), elektra varomos mašinos (10 proc.), benzininiai ir dyzeliniai automobiliai (9,7 proc.), kitos motorinės transporto priemonės (9,5 proc.) ir ginklai bei šaudmenys (7,7 proc.).

Santykiai klostėsi sunkiai

2022 m. panaikinus prekybos apribojimus, į kaimynines šalis padaugėjo Ukrainos žemės ūkio produktų. Slovakija, Lenkija ir Vengrija 2023 m. rugsėjį vienašališkai įvedė draudimus kai kurioms Ukrainos prekėms, nurodydamos nacionalinio saugumo problemas, tačiau nepaisydamos ES prekybos taisyklių, kurios leido importuoti Ukrainos prekes.

Taip pat 2023 ir 2024 metais kaimyninių šalių ūkininkai audringai protestavo bei blokavo kelius, reikalaudami uždrausti įvežti ukrainietišką žemės ūkio produkciją.

„Šis susitarimas gerai atspindi Ukrainos derybų komandos prioritetus, atsižvelgiant į kai kurių kaimyninių šalių spaudimą Europos Komisijai“, – teigia Europos politikos centro politikos analitikė Svitlana Taran. „Kai kurios kaimyninės šalys siūlė ES grįžti prie ankstesnės DCFTA arba sutikti su mažesniais tarifinių kvotų apribojimų padidinimais“, – pridūrė ji.

Parengė Ričardas Čekutis