Auditoriai tikrina ES paramą ekologiniam ūkininkavimui

Ekologinis ūkininkavimas reiškia tvaraus ūkininkavimo metodų naudojimą auginti kultūriniams augalams ir gyvūnams. Todėl jis laikomas esminiu ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslų siekimo elementu. Ekologiniu ūkininkavimu besiverčiantys ūkininkai naudoja natūralius procesus ir medžiagas, kad išlaikytų dirvožemio derlingumą, kontroliuotų kenkėjus ir ligas ir gerintų gyvulių sveikatą bei gerovę.

„Europos Sąjunga susiduria su iššūkiu užtikrinant mūsų aprūpinimą maistu, kartu žalinant žemės ūkio sektorių ir mažinant taršą bei naštą aplinkai. Ekologinis ūkininkavimas yra vienas iš būdų užtikrinti, kad žemės ūkis būtų tvaresnis, ir ES šioje srityje turi plataus užmojo tikslų. Kad būtų galima pasinaudoti ekologinės praktikos privalumais, jie turi būti tinkamai remiami tiek finansavimo, tiek bendros politinės sistemos atžvilgiu. Mūsų audito metu bus tikrinama, ar taip yra ir ką būtų galima padaryti siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai išleisti mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė už auditą atsakinga Audito Rūmų narė Keit Pentus-Rosimannus.

Eurostato duomenimis, ES žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas, dalis padidėjo nuo 5,9 % 2012 m. iki 9,1 %. 2020 m. Nuo tada, įgyvendindama strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. biologinės įvairovės strategiją, Europos Komisija nustatė tikslą, kad iki 2030 m. 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ekologiškai ūkininkaujama.

Ekologinis ūkininkavimas reglamentuojamas ir sertifikuojamas ES lygmeniu. Komisija daugiausia remia ekologinio ūkininkavimo vystymą, įgyvendindama bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuri taip pat apima kitą aplinkos ir neutralaus poveikio klimatui žemės ūkio praktiką. 2014–2022 m. laikotarpiu pagal BŽŪP ES išleido 9,1 milijardo eurų, kad padėtų ūkininkams pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos arba ją išlaikyti.

Atlikdami šį auditą EAR tikrins, ar Komisijos ir valstybių narių nustatyta ir įgyvendinama priemonių sistema yra veiksminga ir tinkama – ar ja prisidėta prie ekologinio ūkininkavimo darnaus vystymo ir ar buvo užtikrinta, kad būtų pasiekti susiję tikslai. Be audito darbo Komisijoje, išsamesniam patikrinimui atrinktos keturias valstybes nares: Italiją, Austriją, Lenkiją ir Rumuniją. Audito ataskaitą planuojama paskelbti maždaug po vienų metų.

Šių metų pradžioje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigė, kad Lietuvoje 2022 m. buvo sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių nei 2020-aisiais, o ekologinės gamybos plotai sudarė 8 proc. visos dirbamos žemės. Užsibrėžtas tikslas iki 2027 m. ekologiniam ūkininkavimui naudoti 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų.

EAR ir ŽŪM informacija