Auksas tapo nauju sukčių masalu: kaip atpažinti pavojingas schemas

Taip šiandien veikia investiciniai sukčiai, vis aktyviau nusitaikantys į gyventojus, atsiimančius antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pasitelkę dirbtinį intelektą, netikras investavimo platformas ir įtikinamai kuriamas istorijas, jie sukuria apgaulingą saugumo jausmą, kuriuo patikėti tampa pavojingai lengva. Tačiau ši iliuzija dažniausiai subliūkšta vos pervedus pinigus – kartu išnyksta ir viltys juos susigrąžinti.

Auksas – naujas sukčių masalas

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo pasiūlymų investuoti į auksą, žadamas greitas ir saugus uždarbis. Tačiau, pasak „Citadele“ banko plėtros vadovo Romo Čereškos, už tokių pasiūlymų dažnai slepiasi kruopščiai suplanuotos investicinių sukčių pinklės, kurios dažniausiai prasideda nekaltu skambučiu ar žinute, o kartais pasiekia net namų duris. 

Jei anksčiau sukčiai dažniausiai apsiribodavo prašymais atlikti pavedimą, šiandien jų metodai tapo gerokai įtikinamesni. „Žmonėms siūloma investuoti į auksą, rodoma tariamai auganti investicinė grąža, o vėliau į namus gali atvykti net tariamas aukso vertintojas ar kurjeris, kuris neva turi įvertinti investiciją ar paimti pinigus“, – pasakoja ekspertas. 

R. Čereškos teigimu, tai vienas ryškiausių investicinio sukčiavimo požymių – žmogus viliojamas ne preke ar paslauga, o pažadu greitai ir lengvai uždirbti. Sukčiai rodo tariamai augantį pelną, pateikia įtikinamai atrodančią informaciją, kuria skubos jausmą ir nuolat akcentuoja, kad tai – išskirtinė galimybė, kurios negalima praleisti. Tačiau realybė dažniausiai paaiškėja per vėlai – pervesti pinigai dingsta, o kartu ir galimybė juos susigrąžinti.

„Citadele“ banko atstovas pastebi, jog investicinis sukčiavimas pastaruoju metu ypač suaktyvėjo, gyventojams pradėjus atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Sukčiai greitai prisitaiko prie aktualijų ir aktyviai taikosi į žmones, ieškančius būdų, kaip saugiai ir pelningai investuoti savo santaupas.

Kaip atpažinti investicinius sukčius?

Nors investiciniai sukčiai nuolat keičia savo veikimo būdus, daugumą apgavysčių vis dar išduoda tie patys ženklai. Vienas pagrindinių – pažadai greitai ir lengvai uždirbti be jokios rizikos. Pasak R. Čereškos, jei investicija skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir yra.

Ekspertas ragina itin atsargiai vertinti pasiūlymus investuoti, gautus telefonu, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse. Įtarimų turėtų kelti ir tai, jei žmogus spaudžiamas investuoti kuo greičiau, jam paliekama labai mažai laiko apsispręsti arba prašoma apie pasiūlymą niekam nepasakoti.

Dar vienas svarbus žingsnis – visuomet pasitikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įmonė iš tiesų veikia teisėtai. R. Čereška primena, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje investavimo veikla yra griežtai reguliuojama, todėl tokias paslaugas teikiančios įmonės privalo turėti oficialias licencijas.

„Lietuvos banko ir kitų centrinių bankų interneto svetainėse galima rasti licencijuotų įmonių sąrašus. Todėl prieš investuojant svarbu įsitikinti, ar įmonė, siūlanti tokias paslaugas, iš tiesų turi teisę jas teikti“, – atkreipia dėmesį R. Čereška.

Banko atstovas taip pat pataria paieškoti informacijos apie bendrovę internete – neretai apie galimus sukčius jau būna perspėję kiti gyventojai. Įspėjamuoju ženklu gali tapti ir tai, jei vietoje aiškių dokumentų bei investavimo sąlygų demonstruojama tariamai auganti investicinė grąža ir nuolat kartojama, kad investuoti reikia nedelsiant.

„Jei kyla bent menkiausių abejonių, svarbiausia neskubėti ir nepervesti pinigų. Geriau dar kartą pasitikrinti informaciją ar pasikonsultuoti su savo banku, nei vėliau prarasti santaupas“, – pabrėžia R. Čereška.

Ką daryti supratus, kad tai – apgaulė?

Supratus, kad bendraujama su sukčiais, svarbiausia – veikti nedelsiant. Pasak R. Čereškos, tokiose situacijose kiekviena minutė svarbi – kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė atgauti prarastus pinigus. 

Anot jo, pirmasis žingsnis turėtų būti ne bandymas aiškintis su tariamu investavimo specialistu, o kuo greičiau kreiptis į savo banką, iš kurio buvo atlikti pavedimai. Kai kuriais atvejais lėšas dar galima sustabdyti, jei jos dar nepasiekė gavėjo sąskaitos. 

Ekspertas pabrėžia, kad investiciniai sukčiai šiandien dažniau taikosi ne į technologijų spragas, o į žmonių emocijas. Vieni viliojami pažadais greitai praturtėti, kiti spaudžiami priimti sprendimą čia ir dabar ar gąsdinami, kad praras išskirtinę galimybę uždirbti. Todėl svarbiausia taisyklė gavus netikėtą investicinį pasiūlymą – sustoti ir neskubėti. Kartais nuo santaupų praradimo gali apsaugoti pokalbis su artimuoju, skambutis bankui ar tiesiog kritiškas situacijos įvertinimas.

R. Čereška primena svarbiausius žingsnius supratus, kad bendraujama su sukčiais:

• Nedelsiant nutraukti pokalbį telefonu;
• Nebebendrauti per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitas programėles;
• Kuo greičiau informuoti savo banką ir policiją;
• Apie situaciją perspėti artimuosius, kad panašių atvejų pavyktų išvengti ir kitiems.

„Citadele Group“ informacija