Šiaulių r. ūkininkas Evaldas Laucevičius prisipažįsta, kad jis yra „užsikrėtęs“ idėja atsakingai ir kruopščiai auginti sufolkų veislės avis, siekiant gerinti jų genetinę įvairovę ir keisti Lietuvoje nusistovėjusius standartus. Todėl ūkyje atidžiai renka avinus ir avis reprodukcijai, gyvūnų įsigyja iš užsienio, ir džiaugiasi rezultatais. „Mes garantuojame ėriukų tėvų atsekamumą, fiksuojame gimimo ir tolesnio augimo svorius, nustatome vidutinį paros prieaugį, atliekame eksterjero vertinimus. Turėdami šiuos duomenis, galime atlikti griežtą atranką ir tikslingai eiti veislinės avininkystės keliu. Jeigu už veislines ir komercines avių bandas būtų diferencijuojamos išmokos, tikėtina, kad Lietuvoje atsirastų daugiau veislininkystės ūkių.
Jie sukurtų didesnę pridėtinę vertę – turėtume daugiau genetinės medžiagos, ji būtų visiems prieinamesnė, o gal net pavyktų pritraukti ir užsienio pirkėjų. Mes savo ūkyje jau sulaukėme pirkėjų iš Latvijos, Čekijos, Rumunijos. Sufolkų įsigijimo galimybėmis domisi ir Estijos bei Lenkijos ūkininkai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė E. Laucevičius.
Kaip vieną iš tvarumo skatinimo priemonių, jis mato avių ganymą saulės parkuose, kuris galėtų būti įtrauktas kaip viena iš žaliojo kurso priemonių. Pasak ūkininko, jeigu būtų įdiegtos papildomos išmokos už ganymą būtent saulės parkuose, daugiau ūkininkų būtų linkę ieškoti partnerystės galimybių su saulės parkais, kaip ir jo atveju. „Esame vienas iš nedaugelio ūkių Lietuvoje, kuris avis gano saulės parkuose. Jau penktą sezoną draugaujame su „Saulės grąža“, įrengusia saulės parką Kuršėnuose. Matau, kad saulės energetika ir avininkystė turi itin puikią sinergiją. Ko reikia avims? Žolės, tvoros ir uždangos nuo karščio ir lietaus – visa tai saulės parkas suteikia 100 proc. O ko reikia saulės parkui? Kad žolė nebūtų peraugusi ir netrukdytų elektros gamybai. Per penkerius metus į šią teritoriją nė karto nėra įvažiavęs traktorius – ją sutvarko avys“, – tvarumo idėją aiškino sumanus ūkininkas.
Anot E. Laucevičiaus, pastaraisiais metais saulės parkai dygsta tarsi grybai po lietaus, o juose jokia antrinė žemės ūkio veikla nevykdoma. Tai reiškia, kad visas plotas, skirtas saulės parkams, yra išbraukiamas iš žemės ūkio veiklai naudojamų plotų. „Prieš 2 metus atsirado galimybė deklaruoti saulės parkų ganomą plotą, tai yra sveikintina. Tačiau kyla problema. Pagal dabartines taisykles, plotas, virš kurio įrengtos saulės baterijos, neįskaičiuojamas į deklaruojamą plotą, ir išmokos gaunamos tik už tą plotą, kuris yra atviras. Nesuprantu tokių taisyklių logikos, nes plotas po saulės baterijomis yra pilnas augmenijos ir ganomas, niekuo nesiskiria nuo likusios parko dalies“, – pastebėjo ŪP pašnekovas, suprantantis, kad kaip ir tvarus ganymas, taip ir apsauga nuo plėšrūnų yra tik jo paties, o ne valstybės rūpestis. Todėl, nors jų rajone vilkų problema nėra labai ryški, jam pačiam teko pasirūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis – įrengti aukštas tvoras, avis ganyti žmonių apgyvendintose vietovėse, o jų saugumo užtikrinimui pasitekti specialius šunis – Podhalės aviganius.
E. Laucevičiaus ūkis, kuris prilygsta Vakarų standartams, orientuojasi ne tik į veislines avis, kurios parduodamos, bet ir į produkciją. Ūkio šeimininkas stengiasi, kad produkcija kuo greičiau pasiektų klientų stalą, todėl organizuoja tiek skerdimo, tiek mėsos išpjaustymo paslaugas. „Trumposios maisto tiekimo grandinės veikia sėkmingai. Tačiau čia, kaip ir visur, pasitarnauja gebėjimai. Realizacijos problemų nėra. Šiemetės supirkimo kainos džiugina. Kalbant apie realizaciją Lietuvoje, didžiausias iššūkis – ėriukų įmitimas ir kokybė, todėl net komercinėse bandose būtina investuoti į avinus su aiškia genetika bei stipriai išreikštomis mėsinėmis savybėmis. Supirkėjai visada yra pasirengę gerai sumokėti už kokybišką, laiku pateikiamą ėrieną“, – ŪP pasakojo Šiaulių r. ūkininkas.
Rietavo r. avininkystės ūkį prižiūrintis Žydrūnas Kundrotas pradėjo svarstyti apie produkcijos realizavimą tuomet, kai padidėjo mėsinių avių banda. „Kadangi mūsų ūkis nėra veislinis, mes dėmesį skiriame mėsos kokybei, o ji yra labai gera. Todėl nusprendėme Klaipėdoje, Turgaus aikštėje, atsidaryti skyrių ir ten prekiauti ūkyje išauginta aviena, ėriena bei šaldytais avienos produktais. Šį skyrių atidarėme praėjusiais metais prieš Kalėdas, greitai sukaks metai kai čia darbuojamės. Klientų yra, bet visada norisi, kad jų būtų dar daugiau“, – atviravo ŪP pašnekovas. Ūkininkas minėjo, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė – iš ūkininko tiesiai vartotojui – jam pasiteisino. Darbas vyksta sėkmingai. Tačiau, anot jo, nors Vyriausybė yra iškėlusi siekį skatinti ir remti šias grandines, jis jokios paramos iš valstybės nėra gavęs. „Reikalingos programos. Investicijas reikėtų remti. Yra išmokos už avis, bet jos nėra didelės. Tai suteikia šiokios tokios naudos, tačiau viską apibendrinus ir suskaičiavus, didelių stebuklų iš to nėra“, – argumentavo Rietavo r. ūkininkas, neturintis savo skerdyklos. Šias paslaugas jis užsako. Anot Ž. Kundroto, mėsos tiekimas vartotojams būtų dar greitesnis, jei jis turėtų savo skerdyklėlę. Tuomet joje viską būtų galima atlikti greičiau ir patogiau. „Jei būtų skiriama parama, kreipčiausi ir įsirengčiau skerdyklėlę ūkyje. Tai padėtų sutaupyti ne tik laiko, bet ir išlaidų“, – tvirtino vyras.
Anykščių r. savo lėšomis skerdyklėlę įsirengęs Ladas Katinas ŪP minėjo, kad jis valstybės paramos nesižvalgė, nes žinojo, jog jos teks laukti ilgai. „Mes norėjome, kad užauginta produkcija keliautų iki vartotojų namų durų, todėl nusprendėme nesinaudoti kitų skerdyklų paslaugomis ir įsirengti savo. Nuosavos skerdyklos įrengimas pareikalavo labai didelių investicijų – ne vien finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių. Čia yra daug įvairių aspektų. Kai pradedi skaičiuoti, ar tai verta, galutinis variantas nėra aiškus. Kadangi mes šią veiklą vykdome jau nemažai metų, kažko atsisakyti neketiname. Tačiau, jei dabar pradėtume viską iš naujo, tai greičiausiai pasirinktume arba tik skerdyklą, arba tik ūkį. Nes tai – dvi didelės investicijos“, – tvirtino L. Katinas.
Jis teigė, kad ūkininko pagrindinis darbas yra ūkininkauti, užauginti labai gerą produkciją, rūpintis ūkiu, juo domėtis. „Labai liūdna, kad šiais metais mūsų didelis ūkis negalėjo patekti tarp gavėjų paramos, kuri padėtų užtikrinti biologinį saugumą. Juk didelius ūkius taip pat reikia saugoti, ne tik mažus“, – problemą išsakė Anykščių r. ūkininkas.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas Kairys tvirtino, kad šiuo metu avininkystės ūkiams nerimą kelia mėlynojo liežuvio liga, kuri yra viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų. Jos plitimo rizika Lietuvoje auga, o avių laikytojai neturi jokių paramos instrumentų prevencijos priemonėms. „Todėl ypač svarbu įdiegti tinkamas biosaugos priemones, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. Tam dėmesį turėtų skirti ir valstybė. Reikalinga vakcinacija. Viliuosi, kad bus išspręsta ir vakcinų kompensavimo problema“, – atkreipė dėmesį R. Kairys.
Pratęsdama kolegos mintį, LAAA vadovė Gintarė Kisielienė paminėjo biosaugos problemas ir diskriminacinės paramos sąlygas. Šiais metais buvo renkamos paraiškos priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Atrankos kriterijai išskyrė kiaulininkystės (30 balų) ir galvijininkystės (20 balų) ūkius, o avininkystės ūkiams nebuvo skirta jokių papildomų balų. „Didesni kaip 20 sąlyginių gyvulių (SG) avininkystės ūkiai buvo eliminuoti iš paramos, jiems nebuvo skiriama sektorinių balų. Ministerija tą žinojo, tai buvo sakyta. Ji žadėjo kitais metais šią klaidą ištaisyti“, – ŪP vylėsi G. Kiselienė.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 7 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.