Avis puola ne tik vilkai, bet ir šunys

Airių ūkininkams „jau gana“

Po neseniai įvykusių šunų išpuolių prieš avis Korko ir Klaros apskrityse, Airijos ūkininkų asociacijos (IFA) nacionalinio avių augintojų komiteto pirmininkas Adrianas Gallagheris paragino vyriausybę imtis „ryžtingų priemonių“.

Pasak A. Gallagherio, per incidentą Korke buvo papjauta 20 avių, dar daugiau jų buvo nugaišinta dėl sunkių sužalojimų, o Klaro apylinkėse buvo papjautos arba sužalotos septynios avys.

Komiteto vadovas abu incidentus apibūdino kaip „dar vieną vyriausybės nesugebėjimą imtis veiksmų“ sprendžiant šunų nuosavybės klausimus visoje šalyje.

Asociacija pasiūlė vyriausybei priemones, paaiškindama, ko reikia norint suvaldyti šunų išpuolius, tačiau A. Gallagheris teigė, kad jokios pažangos nebuvo.

„Dabartinė sistema neapsaugo ūkininkų ir jų gyvulių. Taikomų sankcijų lygis neatspindi nuostolių, kuriuos šie šunys sukelia“, – sakė A. Gallagheris ir pridūrė, kad šalyje nėra centralizuotos duomenų bazės, leidžiančios nustatyti asmenis, atsakingus už agresyvius šunis: „Akivaizdu, jog dabartiniai įpareigojimai šunų savininkams nėra vykdomi“.

Faktai

2023 m. Airijoje buvo pradėta 311 baudžiamųjų bylų dėl šunų išpuolių, administracine tvarka paskirta 1 858 baudų šunų savininkams, iš kurių vietoje buvo sumokėta 34 proc. Šių metų apibendrintų duomenų dar nėra.

Nors naminių šunų skaičius Airijoje išliko gana stabilus kelerius metus iki 2020 m., tačiau jų skaičius išaugo, prasidėjus Covid-19. Taip nutiko dėl nuotolinio darbo ir žmonių ilgesnio buvimo namuose.

Avių augintojai teigia, kad šunų nuosavybės įstatymus šiuo metu kuruoja du skirtingi departamentai, todėl, kaip teigia A. Gallagheris, „atsirado priežiūros, vykdymo ir atskaitomybės spragų, o tai kenkia pastangoms spręsti šią problemą“. Jis sakė, kad šunų išpuoliai yra „beprecedentinio lygio ir ūkininkams to jau gana“.

Dar 2020 m. IFA parengė ir išplatino 10 punktų planą, kuriame nurodyta, kaip apsaugoti gyvūnus nuo šunų išpuolių ir ką daryti jų metu. Tačiau panašu, jog visos rekomendacijos mažai gelbėja.

Anglijoje – ne ką geriau

Spalio pabaigoje BBC pranešė, jog per įtariamą šunų išpuolį Češyre papjauta 12 avių. Češyro policija pranešė, kad gyvūnai buvo užpulti anksti ryte dirbamose žemėse ūkininko valdose. Pasak pareigūnų, taip pat buvo sužeista ir daug kitų avių.

„Dauguma avių patyrė gilių įkandimų gerklės srityje, o dvi nuskendo kanale“, – sakė Češyro policijos atstovas. Jis pridūrė: „Be avims sukeltų kančių, mūsų darbščios ūkininkų bendruomenės nariams vėl teko susidurti su dideliais nuostoliais visiškai ne dėl savo kaltės“.

Visi, turintys informacijos, buvo raginami susisiekti su Češyro policija. Pareigūnai paragino už išpuolį atsakingų šunų savininką „elgti teisingai“ ir pačiam prisistatyti į policiją.

Kiek anksčiau ta pati BBC pranešė, jog Dartmuro ūkyje per šunų išpuolį žuvo 45 avys, įskaitant mažus ėriukus. Avys buvo užpultos trijose ganyklose, iškart buvo papjautos 8 avys ir 20 ėriukų, o dar daug buvo sunkiai sužalotų, sakė ūkininkas Ali Dawe. Negyvas avis A. Dawe'as aptiko Langfordo fermoje, netoli Tavistoko, Devone.

Devono ir Kornvalio policija pranešė, kad vyksta išpuolio tyrimas.

Ponas Dawe'as yra tikras, kad tai buvo vieno ar daugiau šunų užpuolimas, ir jis turi nuotraukų su pėdsakų atspaudais aplink įvykio vietą. Pasak jo, avys buvo persekiotos trijose ganyklose, daugiau nei 50 hektarų plote, o negyvi ir sužaloti gyvūnai buvo įstrigę vartuose bei gyvatvorėse.

„Scenos, kurias pamatėme ryte, iš pirmo žvilgsnio buvo absoliučiai traumuojančios“, – sakė jis.

Išpuoliai Lietuvoje

Lietuvoje taip pat yra buvę panašių šunų išpuolių. Antai dar 2011 metais „Delfis“ aprašė tokį atvejį, nutikusį pajūryje Plazės rezervate: „...vienas Šaipių kaimo gyventojas pavakare aptiko tris pievose paskerstas avis. Gaišenos gulėjo perkąstomis gerklėmis. Pievose telkšojo kraujo klanai. Kitą rytą žmogų ištiko šokas – Karklės miškų laukymėse gyventojas vos tramdydamas ašaras rado dar septynių išmėsinėtų avių kūnus...“

Tuo metu Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius buvo įsitikinęs, jog tai padarė sulaukėję šunys. Tačiau avių savininkas svarstė ir kitokią versiją: „Arba valkataujančių šunų darbas, arba kažkas specialiai šunis paleidžia. Esu matęs ankstyvą rytą, kaip žmonės su Stafordšyro bulterjerais atvažiuoja į pajūrį ir paleidžia. Jie nuo šeimininko nubėga ir 300–500 metrų. Manote, kad šeimininkai juos vedasi prisirišę?“

Dar anksčiau, 2009 m. TV3 pranešė, jog dėl valkataujančių šunų išpuolių Alytaus rajono gyventojai neteko beveik 30 avių: „Daugiausia nuostolių valkataujantys šunys ūkininkams pridarė liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Tada dzūkai prarado 23 ganyklose ir šalia sodybų ganytas avis. Vien Praniūnų kaimo gyventojai neteko 19 švelniakailių. Dar kelios avys buvo papjautos kituose kaimuose. Penkias aveles valkataujantys šunys nudangino pastarosiomis dienomis...“.

Šiuo atveju iš pradžių buvo manoma, jog avis papjovė vilkai, tačiau medžiotojai greitai nustatė tiesą. „Vilkų ir valkataujančių šunų medžioklės būdas skiriasi. Vilkai perkanda gerklę ir išdrasko vidurius, neretai dalį grobio nusineša į kitą vietą. Šunys ne tik perkanda gerklę, bet ir apgraužia kitas kūno dalis“, - sakė Medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas.

Parengė Ričardas Čekutis