Avižos sėjomainoje

Pradėjo ignoruoti sėjomainas

Keičiasi ir dirvožemis – jis tampa sausesnis, labiau suslėgtas, o tai kenkia naudingiems dirvožemio mikroorganizmams, todėl nukenčia dirvožemio sveikata, lengviau plinta augalų ligos, kenkėjai, piktžolės, atsiranda ir nenumatytų problemų, kurios daro didelę įtaką pasėlių produktyvumui ir ūkių ekonominiams rodikliams. Įprasta, kad smulkieji ūkininkai dėl patirties stokos nuolat sėja tuos pačius augalus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad pastaruoju metu sumažėjo pelningų augalų pasirinkimas. Dėl to augintojai net nepajuto, kaip pradėjo ignoruoti sėjomainas, o artimai susijusių augalų auginimas blogina dirvožemio kokybę, vėliau išsibalansuoja ekologinė pusiausvyra ir tai daro didelę įtaką pasėlių produktyvumui. Dėl to ne tik skurdėja dirvožemis, padaugėja kenkėjų ir ligų, bet ir tampa labiau pastebimas aplinkos veiksnių poveikis žemės ūkiui. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti vis dar pastebimą atvejį, kai ridikų ir garstyčių derinys sėjamas kaip tarpinis pasėlis, ir dar rapsų sėjomainoje!

Tačiau nepieškime visko tik tamsiomis spalvomis, nes didelė dalis augintojų jau pradėjo praktikuoti atkuriamąjį ūkininkavimą. Dar kai kam tai gali skambėti kaip naujas madingas terminas, tačiau tai tiesiog kiekybinis apibūdinimas to, ką daugelis ūkininkų daro jau daugelį metų. Lietuvoje, kaip ir kitose žemės ūkio šalyse, sėjomaina turi ilgą istoriją. Net labai sunkiais laikais buvo siūlomas paprastas sėjomainos modelis ir įsitikinta, kad javų ir ankštinių augalų sėjomaina yra naudinga grūdų augintojams. Sėjomainos padeda stabilizuoti ūkininkų pajamas, palengvina ariamos žemės kokybės blogėjimo, dirvožemio derlingumo mažėjimo, dirvožemio taršos ir kitų ekologinių krizių problemą ir padeda siekti anglies dioksido neutralizavimo strateginių tikslų.

Pasižymi fitosanitarinėmis savybėmis

Pastaruoju metu padidėjo susidomėjimas avižomis. Pirmiausia augintojai nedrąsiai jas pradėjo sėti kaip posėlį, o dabar, padidėjus avižų grūdų poreikiui, dažnas pagalvoja apie avižų auginimą. Priimdami sprendimus, kuriuos vienmečius augalus sėti, ūkininkai atsižvelgia į agronominius veiksnius (pavyzdžiui, sėjomainą ir dirvožemio sąlygas), darbo jėgos ir technikos prieinamumą, sąnaudas (pavyzdžiui, sėklų ir trąšų), numatomą pelną ir politines paskatas ar apribojimus. Šie sprendimai turi įtakos konkrečių augalų auginimui vienais ir kitais metais. Avižos (Avena sativa L.) yra fitosanitarinėmis savybėmis pasižymintis augalas. Jos retai užsikrečia pašaknio ar šaknų grybinėmis ligomis. Avižos tolerantiškos dirvožemio rūgštėjimui, prastoms dirvožemio sąlygoms, žemai temperatūrai ir didesniam dirvožemio drėgnumui, dėl to jos yra daugelio sėjomainų dedamoji dalis, ypač regionuose, kur iškrinta daugiau kritulių. Daug avižų pasėlių tenka matyti Suomijoje, nes ten nėra didelio pelningų augalų pasirinkimo, išvystyti pieno ūkiai, o augalininkams lieka bulvės, avižos, vasariniai kviečiai, o ilgesį žiemkenčiams „gesina“ kmynais. Pavyzdžiui, 2022 m. ES avižų derlius nepakito ir siekė 7,5 mln. t, nepaisant smarkiai sumažėjusio ploto (–8,0 proc.). Suomijoje (+52,1 proc.) ir Švedijoje (+33,3 proc.) įvyko gamybos pagyvėjimas ir tai iš esmės atsvėrė gamybos sumažėjimą Ispanijoje (–27,3 proc.), Prancūzijoje (–21,0 proc.) ir Lenkijoje (–7,6 proc.). Lietuvoje didžiausias avižų derlius buvo 2020 m. – 293,4 tūkst. t iš 112,5 tūkst. ha, 2023 m. derlius sumažėjo iki 216,6 tūkst. t iš 100 tūkst. ha. Toks mažas derlingumas yra tikriausiai dėl to, kad avižoms pas mus skiriamas menkas dėmesys, jos sėjamos ekologiniuose ūkiuose, o įprastuose ūkiuose parenkami prasčiausi laukai.

Kalbant apie avižų derlingumą, reikėtų susipažinti su veislių aprašais. Iš jų matyti, kad selekcininkai siekia padidinti šių augalų produktyvumą. Prieš 20 metų rekomenduojamų auginti avižų 1 000 sėklų masė buvo 30–35 g, o pastarųjų metų duomenys rodo, kad 1 000 sėklų masė padidėjo iki 43–49 g. Žinoma, galima sutikti veislių, kurių 1 000 sėklų masė tesiekia 35 g. Vertindami veislių tyrimų stočių duomenis, pamatytume, kad Plungės augalų veislių tyrimų stotyje derlingumu išsiskyrė ‘Delfin’ – 8,8 t/ha, o Kauno veislių tyrimo stotyje: ‘Scotty’ (NORD 18/134) – 9,6 t/ha, ‘WPB Jubilee’ (WPB14W885–01) – 9,4 t/ha.

Daugiau dėmesio sėkloms paruošti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.