„Baltame kluone“ – ir svečiai iš užsienio

Liepos paskutiniąją naktį Vekeriotiškės kaime (Marijampolės sav.) Irenos ir Algirdo Alenskų sodyboje vyko tradicinis trumpųjų filmų festivalis „Baltas kluonas“. Šįkart jame savo darbus pristatė ir kūrėjai iš Vokietijos. Sodyboje po atviru dangumi suorganizuoti mėgėjišką trumpametražių filmų festivalį „Baltas kluonas“ 2003-aisiais kilo keturiems marijampoliečiams – Rimvydui Alenskui, Ričardui Mockui, Eugenijui Naikeliui ir Linui Natkevičiui. Pirmojo festivalio metu Irenos ir Algirdo Alenskų sodyboje Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.) buvo parodyta 20 trumpų (maždaug 3 min. trukmės) filmų, kuriuos sukūrė daugiausia marijampoliečiai. Puikiai pasisekus pirmajam festivaliui, atsirado noras ir kitais metais jį surengti. Organizatoriai nesitikėjo, kad jų sumanytas renginys įgaus tokį pagreitį, o žinia apie tai pasklis ne tik po Lietuvą, bet ir toli už jos ribų. Šiemet „Baltas kluonas“ Vekeriotiškėje surengtas jau 12 kartą. Ant baltos kluono sienos buvo rodomi filmai, kuriuos sukūrė ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos kino kūrėjai mėgėjai. Šiemet festivaliui keturis filmukus pademonstravo ir užsieniečiai – Bergiš Gladbacho (Vokietija) kūrėjai. O už Atlan- to – Amerikoje festivalis jau turi ir savo antrininką – analogišką filmų festivalį, mat ten prieš keletą metų išvyko gyventi vienas pagrindinių šio festivalio sumanytojų Lietuvoje Linas Natkevičius. Ir nors organizatorių gretos sumažėjo, kino festivalis „Baltas kluonas“ išliko labai populiarus. Į Alenskų sodybą liepos 31-sios vakarą, kaip ir kasmet, rinkosi minios žiūrovų. Deja, prapliupęs lietus jiems neleido išlipti iš automobilių, tad bene pirmą kartą festivalyje žiūrovai filmus žiūrėjo pro automobilių langus, o ne sėdėdami po atviru dangumi ant supresuotų šiaudų. Tačiau kai kas kantriai kelioms valandoms įsitaisė ir ant suolelių po skėčiais. Vos tik sutemus ant kluono sienos ėmė vienas po kito suktis trumpametražiai filmai, kurių siužetai buvo patys įvairiausi. Čia visada būna nemažai kūrybos su humoro prieskoniu, rimtų siužetų, romantiškų gamtos vaizdų, žinoma, netrūksta ir avangardo bei lengvo absurdo. Kiekvienas žiūrovas gali atrasti sau patinkančių elementų. Be pertraukos keturias valandas lig pat vidurnakčio vieni filmukai keitė kitus, o jų kūrėjai nekantriai stebėjo ir laukė, kokios reakcijos – pripažinimo ar nusivylimo emocijos nuvilnys per publiką. Visi festivalio dalyviai buvo apdovanoti išskirtiniais klubo narių rankų darbo suvenyrais, priminsiančiais apie dalyvavimą būtent šių metų renginyje. O žiūrovai skirstėsi aptarinėdami patikusius ir nepatikusius filmukus bei tikėdamiesi, kad kitais metais „Baltas kluonas“ juos vėl čia sukvies.

Autorės nuotrauka

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.