Baltijos šalių medžiotojų atstovai susitiko Taline

Susitikimą pradėjo Estijos medžiotojų asociacijos prezidentas Margus Puust, pasveikinęs visus susirinkusius. Puust trumpai papasakojo apie Estijos medžiotojų draugiją ir pristatė jos veiklą bei bendradarbiavimą su valstybe.

Į renginį buvo pakviestas ir Aimaras Rakko iš Estijos Klimato kaitos ministerijos, kuris apžvelgė medžioklės plotus ir leidimų medžioti išdavimo sistemą, medžioklės tarybą ir jos darbą, medžioklės teisės mokestį, valstybės paramą medžioklei.

FACE darbo apžvalga

Prezidentas Laurensas Hoedemakeris pažvelgė į FACE vykdomus projektus. Didžiausios temos šiuo metu Briuselyje – Šaunamųjų ginklų direktyvos pakeitimai, nauji pasiūlymai dėl invazinių svetimų rūšių įtraukimo į sąrašą, švino šaudmenų uždraudimas ir kt.

Kaip džiugią naujieną jis nurodė, kad Europoje vilkų valdymas tampa lankstesnis. Jis pripažino, kad iššūkių yra, pavyzdžiui, dėl paukščių medžioklės apribojimų. FACE taip pat prašo paremti jų darbą papildomais nario mokesčiais, nes LIFE programa nesuteikė jiems papildomos paramos.

Vizitas į Estijos Parlamentą

Susitikimo metu taip pat buvo aplankytas Estijos Parlamentas. Svečius priėmė Aplinkosaugos komiteto narys Andrus Seeme. Taip pat vyko susitikimas su aplinkosaugos komiteto pirmininke Yoko Alendri, su kuria, aptartos medžioklės aktualijos. Vėliau vyko susitikimas su aplinkos ministru Andresu Sutti.

Medžioklė Baltijos šalyse

Diskusija tęsėsi Estijos draugijos pastate, kur Lietuvos, Latvijos ir Estijos medžiotojų organizacijų atstovai apžvelgė aktualias medžioklės temas.

LMŽD tarybos narys, teisininkas Feliksas Miliutis apžvelgė medžioklės teisinį reguliavimą Lietuvoje. Medžioklė Lietuvoje reglamentuota taip, kad medžioklės plotams galioja tam tikri apribojimai. 18% teritorijos yra saugoma. Kaip ir Lietuvoje,  Estijos medžiotojai turi atlyginti ūkininkams medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, dėl ko dažnai kyla teisminiai ginčai.

Išreiškėme nerimą apie Lietuvoje aptinkamas invazines gyvūnų rūšis ir vis didėjančią laukinės gamtos keliamą žalą, įskaitant afrikinį kiaulių marą ir paukščių žalą žemės ūkio pasėliams. Savo pranešime  akcentavome kultūrinę ir socialinę medžioklės svarbą.

Linda Dobrosvka trumpai papasakojo apie Latvijos medžiotojų draugiją ir jų veiklą. Linda pristatė naują mobiliąją aplikaciją Mednis, kuri yra panaši į Lietuvos BIIP ir Estijos Jahis  sistemas. Ji parodė programėlės funkcijas ir medžioklės leidimų sistemą.

Linda taip pat daug dėmesio skyrė stambių plėšrūnų, ypač vilkų ir lūšių, valdymui. Latvijoje buvo suskaičiuota apie 1400 vilkų, o praėjusį sezoną sumedžiota 300 vilkų. Šalyje lūšys buvo medžiojamos visada, tačiau 2021 metais medžioklė dėl painių aplinkybių lūšių medžioklė Latvijoje buvo visiškai uždrausta. Tačiau pastaruoju metu šalyje pastebėti keli lūšių išpuoliai prieš naminius gyvūnus. Linda taip pat paminėjo, kad meškų šalyje taip pat padaugėjo ir vis dažniau jų tenka matyti.

Estijos vardu pristatė Marko Vinni. Jis kalbėjo apie bendradarbiavimą su valstybe ir pristatė Estijos informacinę sistemą Jahis.

Galiausiai buvo aptartos informacinės sistemos ir galimos plėtros sritys. Taip pat pastebėta, kad bendradarbiavimas Baltijos šalių lygmeniu kol kas yra geras, tačiau jį būtų galima ir toliau tobulinti. FACE prezidentas išreiškė pasitenkinimą, kad Pabaltijo šalyse gerai reglamentuota medžioklė, pakankamai pigi ir laisvai prieinama visoms socialinėms grupėms. Taip pat jis padėkojo už susitikimo organizavimą ir glaustą programą.

Kitais metais sekantis Baltijos šalių susitikimas vyks Lietuvoje.

LMŽD fotoinformacija