Tiksliojo ūkininkavimo rezultatai pranoksta lūkesčius – ko galime pasimokyti?

Tikslieji metodai keičia ūkininkavimą, nes leidžia augintojams efektyviau auginti augalus ir atsakingiau rūpintis aplinka. Vienas svarbiausių metodų – tikslusis purškimas, kuris padeda ženkliai sumažinti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimą. Vis dėlto, neretai ūkininkus slegia įvairios biurokratinės kliūtys, kurios trukdo diegti inovacijas ir taip lėtina progresą. 

„Geopolitinių vėjų krečiamame pasaulyje išlieka vienas nekintantis dėmuo – mums visiems reikia maisto. Ne veltui Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto vizijos centre yra maisto augintojas. Taigi, turime įgalinti ūkininkus inovacijoms palankiais sprendimais – tik turėdami visus moderniam ūkininkavimui būtinus įrankius jie galės siekti konkurencingumo tvariai“, – sako asociacijos „CropLife“ vadovė Zita Varanavičienė.

Rezultatai pranoksta lūkesčius – sunaudojama ženkliai mažiau AAP

Šiandieninės skaitmeninės ir tiksliojo ūkininkavimo priemonės, pavyzdžiui, išmanieji purkštuvai, jutikliai, dronai, dirbtinis intelektas, GPS, palydoviniai vaizdai ir sprendimų paramos sistemos, leidžia labai tiksliai įvertinti situaciją laukuose ir tuomet purkšti ne visą lauką, o tik zonas, kur pesticidai iš tiesų reikalingi. Tai padeda tiek optimizuoti jų sunaudojimą, tiek ir sumažinti poveikį aplinkai.

Kai kuriose šalyse tikslusis ūkininkavimas jau įrodė savo vertę mažinant pesticidų naudojimą. Pavyzdžiui, eksperimentų yra atlikę Nyderlandų ūkininkai, kurie vis dažniau taiko skaitmenizuotas sistemas, gebančias fiksuoti pasėlių būklę. Praktikoje šios technologijos leidžia itin tiksliai pritaikyti pesticidų kiekį – tiek pagal vietos sąlygas, tiek pagal konkrečius poreikius. Priklausomai nuo pasirinkto metodo – kintamos normos, taškinio purškimo ar jų abiejų kombinacijos – pesticidų sunaudojama nuo 10 iki 40 proc. mažiau, o taškinio purškimo atvejais sutaupymas gali siekti ir daugiau nei 75 procentus.

Įkvepiantys rezultatai matomi ir Europos Komisijos 2021 m. inicijuotame tyrime, siekiant išsiaiškinti tiksliojo ūkininkavimo naudą mažinant pesticidų naudojimą. Štai Portugalijos alyvuogių ūkyje taikytas tikslusis purškimas lėmė beveik 18 proc. APP sumažėjimą. Tuo metu Lenkijos obuolių ūkyje, pasitelkus tikslųjį purškimą, buvo sunaudota 25 proc. mažiau AAP. Skaičiuota, jog sudėjus AAP kainą, vandens sunaudojimą, degalus bei darbo valandas – per metus šiame 40 ha ūkyje sutaupoma net apie 30 tūkst. eurų. Taigi, tikslieji ūkininkavimo metodai atliepia ne tik tvarumo poreikį, bet ir padeda efektyviau ūkininkauti.

Būtina sudaryti sąlygas inovacijoms – tikslusis ūkininkavimas ne prabanga, o būtinybė

Vyriausybės ir organizacijos vis dažniau pripažįsta tiksliojo ūkininkavimo potencialą didinant aprūpinimą maistu ir tvarumą. Lietuvoje, be biurokratinių spragų ištaisymo, labai svarbios ir investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą ir ūkininkų švietimą, skatinant plačiai taikyti šiuos metodus. 2020 m. „CropLife“ asociacijos narės įsipareigojo iki 2030 m. visoje ES apmokyti 1 mln. ūkininkų bei konsultantų. Ūkininkų skaitmeninio raštingumo (pvz. duomenų valdymo ir dalijimosi jais) mokymas leis maksimaliai išnaudoti skaitmeninių bei tiksliojo ūkininkavimo priemonių ir jų duomenų potencialą. Ypatingas dėmesys skiriamas jauniesiems ūkininkams, kurie yra inovacijų varomoji jėga.

„Norint įgyvendinti ES tvarumo tikslus, būtina sudaryti sąlygas technologinėms inovacijoms žemės ūkyje. Tiksliojo ūkininkavimo sprendimai leistų labai tiksliai naudoti augalų apsaugos produktus išlaikant aukštus derlingumo ir kokybės rodiklius, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo to, ar ūkininkai turi realias galimybes šias technologijas taikyti praktikoje“, – pažymi Z. Varanavičienė.

„Integrity“ informacija