Ashburn +14,2 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024
Ashburn +14,2 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024

Baltijos šalių tyrimas: susirgus pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, netekus darbo – Lietuvoje

2014/06/16

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta Baltijos šalių socialinių išmokų analizė parodė, kad beveik 3000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) gaunančio gyventojo, sergančio dvi savaites, pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, mažiausiai - Latvijoje. Tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje. „Nors analizės duomenys atskleidė gana skirtingą socialinės apsaugos srities padėtį Baltijos šalyse, visų trijų valstybių gyventojai susiduria su tuo pačiu iššūkiu – staigiu pajamų sumažėjimu susirgus ar netekus darbo. Valstybė užtikrina tik išgyvenimui būtiną pagalbą, todėl viena svarbiausių gyventojams tenkančių užduočių – sukaupti finansinį rezervą netikėtoms gyvenimo situacijoms“ – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Susirgus – papildomos išlaidos Darbuotojas, kuris kiekvieną mėnesį moka valstybės socialinio draudimo įmokas, susirgęs įgyja teisę į ligos pašalpą. Tačiau visose trijose Baltijos valstybėse laikino nedarbingumo dienos nėra kompensuojamos šimtu procentu. Pavyzdžiui, 2762 litus neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirbančio Estijos piliečio, jei jis dėl ligos dvi savaites negali pasirodyti darbe, pajamos sumažėja 18 proc., Lietuvos gyventojo – 11 proc., Latvijos – 10 proc. Gana dažnai tėvai negali dirbti ne dėl savo, bet dėl atžalų ligų. Tokiu atveju jiems taip pat priklauso pašalpa, tačiau penkios darbo dienos, praleistos slaugant susirgusį vaiką, pajamas Estijoje ir Latvijoje sumažina 8,7 proc., Lietuvoje – 1,5 proc. O. Bložienės teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pajamų sumažėjimas atrodo nedidelis, tačiau toks įspūdis – apgaulingas. „Pagal anksčiau minėtą pavyzdį, pajamoms sumažėjus 11 proc., dvi savaites sirgęs Lietuvos gyventojas per mėnesį netenka kone 240 litų. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse ši suma yra pakankamai reikšminga didžiumos dalies šeimų biudžetui. Juolab, kad sergant patiriama papildomų išlaidų vaistams ar medikų priežiūrai“, − sakė O. Bložienė. Darbo paieškos užtrunka net ir pusmetį Kur kas didesni iššūkiai laukia tų, kurie netenka darbo. Visose trijose Baltijos šalyse gyventojai netekę darbo pirmąjį pusmetį susiduria su skausmingu pajamų sumažėjimu. 2762 litus (neatskaičius mokesčių) uždirbančio gyventojo atveju, jo pajamos Latvijoje sumažėja kone ketvirtadaliu, Estijoje - net 43 proc. Į sudėtingiausią padėtį patenka bedarbiu tapęs Lietuvos pilietis: pirmuosius mėnesius nedarbo išmoka jam nepriklauso, o vėliau siektų 650 litų arba net 70 proc. mažiau nei dirbant gautas atlygis. Neretai kaupimo svarba nesureikšminama, nes, manoma, kad kol bus surastas naujas darbas, pakaks išeitinės kompensacijos, kuri Lietuvoje sudaro penkis bruto darbo užmokesčius (mokesčiai atskaitomi nuo visos sumos) atleidžiant daugiau nei 10 metų dirbusį darbuotoją be jo kaltės. Tačiau ekspertų teigimu, vien tik išeitine kompensacija pasikliauti nereikėtų. „Tyrimai rodo, kad darbo netekęs žmogus gali užtrukti pusę metų ir ilgiau, kol susiras naują. Todėl darbo netekusiam gyventojui prireiks santaupų, kad pereinamuoju laikotarpiu jo įnašas į šeimos biudžetą nesumažėtų bei nenukentėtų tiek jo paties, tiek sykiu gyvenančių žmonių poreikiai. Mūsų nagrinėjamu atveju, kiekvieną mėnesį atidedant bent 10 procentų pajamų, sumą, kuri, įskaičius išeitinę kompensaciją, leistų ramiai gyventi bent pusę metų ieškant darbo, pavyktų sukaupti per pusantrų metų“, − skaičiuoja ekspertė. „Pakankamas rezervas yra svarbus ne tik siekiant išlaikyti gyvenimo kokybę, patenkinti šeimos ir asmenines reikmes, bet ir vykdant prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankams ar kitoms finansų institucijoms. Ir nors dažnai viliamės, kad sirgti ar būti atleistam iš darbo – neteks, tačiau neretai gyvenime būna kitaip. Ruošiantis iš anksto, sudėtingus gyvenimo įvykius įveikti paprasčiau“, − apibendrino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Dalintis
2024/02/28

Pavojingas kokteilis gali susprogdinti ekonomiką

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizo viražai, kai nuo nulinio tarifo jis buvo pakeltas iki beprotiškų aukštumų, o paskui labai nenoriai nuleistas ant žemės, pakurstė įvairių minčių ir svarstymų, kodėl į tokius kraštutinumus pu...
2024/02/28

Dirbtinis intelektas nepakeis agronomų meilės žemei

Praėjusį penktadienį Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Šiaulių r. skyriaus nariai susirinko aptarti nuveiktų darbų, kalbėjo apie žemės ūkio aktualijas. Skyriaus pirmininku naujai kadencijai vienbalsiai išrinktas ilgametis vadovas dr. ...
2024/02/28

Valstybinių miškų 2023 m. sanitarinės būklės apžvalga

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus darbuotojai parengė Lietuvos valstybinių miškų 2023 m. sanitarinės būklės apžvalgą. Apžvalga parengta remiantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenim...
2024/02/28

Profesionalus fotografas iš Ramygalos R. Dūda: „Mano tikslas parodyti žmonėms, kad jie – gražūs“

Panevėžys (JP.lt). „Pagal pavardę turėjau tapti muzikantu“, – šmaikščiai savo internetinėje svetainėje rašo Rokas Dūda. Tačiau šio fotografo požiūris į savo amatą ne tiek šmaikštus, kiek ...
2024/02/28

Sutelktos pajėgos Baltijos jūroje nuskandintai karo amunicijai surinkti

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo išmesta apie 40 000 tonų cheminės amunicijos. Nežinomas kiekis į jūrą taip pat buvo ...
2024/02/28

Dirvinis asiūklis – piktžolė ar vaistažolė?

Net neabejoju, kad daugeliui daržininkų dirvinis asiūklis visuomet išliks piktžole, kovojant su ja daržovių lysvėje ar gėlyne, nusvyra rankos. Asiūklio stiebas nariuotas, iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios ...
2024/02/28

Ūkininkai patiria pavojingą psichologinę įtampą – bet kam tai rūpi?

Pratrūkus ūkininkų protestams, politikai mėgina suvaldyti situaciją švelnindami žemės ūkio veiklai keliamus reikalavimus. Visuomenėje netrūksta ir neigiamo protestuojančių žemdirbių vertinimo, nesupratimo. Tuo tarpu užsienio mokslininkai ka...
2024/02/28

NŽT vykdo naujų valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą

Nuo šių metų valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Joms patikėta teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos, panaudos sandorius, priimti administracinius sprendimus, susijusius su patikėjimo...
2024/02/27

Iki Prezidento rinkimų 75 dienos: ne visų būsimųjų kandidatų sąskaitos pilnėja

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad iki gegužę vyksiančių Respublikos Prezidento rinkimų likus 75 dienoms visi juose kandidatuojantys asmenys bendrai jau yra gavę daugiau kaip 560 tūkstančių eurų.