Baltijos šalys ir Suomija derino bendrą poziciją dėl BŽŪP po 2027 m.

Baltijos šalių ir Suomijos žemės ūkio organizacijos reikalauja teisingo subsidijų paskirstymo ir naujo kaimo vietovių prie rytinės sienos atsparumo finansavimo paketo kitam Europos Sąjungos (ES) biudžeto laikotarpiui.

Taip pat diskutuota su Europos Komisijos atstovais, atsakingais už strategijos ir politikos analizės sritis, apie naujojo laikotarpio BŽŪP ir Komisijos pateiktą pasiūlymą. Keturios šalys pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiamas Baltijos valstybių ir Suomijos žemdirbių strateginis vaidmuo diskutuojant apie BŽŪP po 2027 m., ir Daugiametę finansinę programą.

„Balandžio 21 d. keturios valstybės narės prie rytinės sienos Briuseliui perdavė vieningą žinią: maisto saugumas nėra ekonominis pasirinkimas, o saugumo klausimas. Pasirašyta deklaracija atspindi mūsų bendrą poziciją, kurią turi remti ir mūsų vyriausybės. Briuselyje priimami sprendimai dėl ateinančio dešimtmečio ir jie nulems sąlygas, kuriomis Estijos ūkininkai toliau vykdys savo veiklą“, – sakė Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų tarybos pirmininkas Sivaras Irvalis.

Žemės ūkis mūsų regione – strateginis nacionalinio saugumo interesas

„Šiandieninės saugumo krizės sąlygomis maistas ant mūsų stalų yra toks pat svarbus, kaip šaudmenys mūsų gynybos pajėgų sandėliuose. Žemės ūkis mūsų regione nėra subsidijų klausimas, o strateginis nacionalinio saugumo interesas. Todėl man buvo malonu surengti šį susitikimą, kuris vienoje salėje subūrė keturių ES rytinių valstybių narių žemės ūkio sektorių atstovus su žmonėmis, rengiančiais naująją ES bendrąją žemės ūkio politiką ir daugiametę finansinę programą. Europos Parlamente yra politinė valia ginti mūsų regiono žemės ūkio interesus, o mano vaidmuo – perduoti šią žinią derybose“, – sakė susitikimą surengęs Europos Parlamento narys Riho Terras.

Pagrindinė deklaracijos žinia yra ta, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija – keturios valstybės narės, turinčios bendrą sieną su agresore Rusija – yra Europos laisvės priekinėje linijoje, įskaitant žemės ūkio sektorių. Vietinė maisto gamyba šiame regione yra ne tik ekonominė veikla, bet ir nacionalinio bei visos Europos saugumo sudedamoji dalis.

Nuo 2022 m. vasario žemės vertė pasienio teritorijose sumažėjo, kapitalo ir draudimo išlaidos padidėjo, o bankai reikalauja didesnių užstatų. Tuo pat metu rytinio pasienio šalys yra priverstos vis didesnę savo biudžetų dalį skirti gynybai, todėl žemės ūkio investicijų bendram finansavimui lieka žymiai mažiau lėšų. Deklaracijoje raginama sukurti specialią, tikslinę ES finansavimo priemonę valstybėms narėms, kurios ES vardu neša neproporcingą saugumo naštą.

Baltijos valstybių ir Suomijos žemės ūkio organizacijų bendroje deklaracijoje pateikiami keli reikalavimai kitam biudžeto laikotarpiui. Tarp jų: oficialus žemės ūkio ir maisto gamybos pripažinimas kaip Europos strateginio saugumo dalies kitos BŽŪP ir daugiametės finansinės programos tiksluose; naujo kaimo vietovių prie rytinės sienos atsparumo finansavimo paketo, skirto konkrečiai Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai, sukūrimas, kurio lėšų valstybės narės negalės nukreipti į kitus sektorius; teisingas tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių: planuojamas beveik 1:2 santykis tarp mažiausios ir didžiausios subsidijos už hektarą neturi padidinti nelygybės, kuri tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius; stipri, nepriklausoma ir gerai finansuojama BŽŪP, kurios biudžetas būtų išlaikytas bent jau dabartine realiąja verte ir pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją; lankstumas taikant subsidijų ribas ir laipsniškas jų mažinimas siekiant atspindėti faktines valstybių narių žemės ūkio struktūras; socialinių sąlygų pašalinimas iš BŽŪP reikalavimų, nes darbo teisės aktai šiose šalyse jau yra išsamiai reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu; ir proporcingumo reikalavimų nustatymas ES lygmens priemonėms siekiant užtikrinti, kad jos būtų iš tiesų prieinamos mažesnėms valstybėms narėms ir organizacijoms.

Lietuvos atstovai pabrėžia išmokų suvienodinimo svarbą

Mūsų regionas susiduria su specifiniais geopolitiniais ir struktūriniais iššūkiais, kurie tiesiogiai veikia žemės ūkio konkurencingumą, investicijas ir maisto gamybos tęstinumą, be to, jis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES maisto saugumą. Daugiau nei du dešimtmečius po įstojimo į ES Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai gavo žymiai mažesnę pajamų paramą už hektarą nei senųjų valstybių narių ūkininkai. Šis paramos deficitas kaupėsi metai iš metų. Jo rezultatus matome šiandien.

Mūsų šalių gamybos kaštai, palūkanų normos ir darbo sąnaudos priartėjo prie Vakarų Europos lygio, o paramos lygis – ne. Valstybės narės, kurios Europos Sąjungoje neša neproporcingai didelę saugumo naštą, negali būti paliktos be ES žemės ūkio paramos paskirstymo korekcinių mechanizmų.

Lietuvos ūkininkų sąjungai (LŪS) atstovavo LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir LŪS prezidiumo narys Mindaugas Maciulevičius.

LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas pabrėžė, kad Baltijos šalims labai svarbu būti vieningoms ir suderinti bendrą poziciją: „Tikimės, kad mūsų pozicija bus patenkinta ir nuo 2028 m. žemdirbiams bus lengvesnis laikotarpis, nei buvo iki šiol.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas išreiškė lūkestį, kad Europa elgsis garbingai: „Išmokų sulyginimas yra Europos garbės reikalas. Vienais metus sulygino, antrais, o trečius – jau pametė valstybėms narėms. Taip elgtis negarbinga.“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius priminė, kad aptariamas klausimas dėl netiesioginių išmokų suvienodinimo yra senas – aktualus jau nuo 2013 metų: „Baltijos šalių formate bandysime įtikinti europarlamentarus, kad Baltijos šalims artėjančiu periodu būtų palankesnės sąlygos.“

BNS, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio tarybos informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.