Baltyminiai augalai – ekonomiškai naudingiausi

„Mes, kaip įmonė ir tam tikrų sėklininkystės bei augalininkystės projektų vykdytoja, į baltyminius augalus žiūrime plačiau. Kaip žinome, pagrindiniai baltyminiai augalai yra ankštiniai – sojos, žirniai, pupos, lubinai (siauralapiai ir baltažiedžiai). Prie jų mes dar priskiriame ir trijų rūšių vikius – ruginius, vengrinius ir sėjamuosius. Pirmieji du yra žieminio tipo, o sėjamieji vikiai – vasarinio tipo.

Tai taip pat yra eksporto prekė, naudojama kaip baltyminė žaliava įvairiose užsienio pramonės šakose. Lietuvoje vikiai dar nėra labai populiarūs. Prie baltyminių augalų taip pat priskiriame pelėžirnius – tiek vasarinius, tiek žieminio tipo. Taip pat – avinžirnius ir lęšius.

Kalbant apie šių augalų auginimą, nuolat akcentuojama, kad reikėtų mažinti importą. Tačiau verslas importuoja produkciją todėl, kad mato mažesnę kainą, o kartais ir geresnę pašarinę vertę. Daugiausia kalbame apie importuojamas sojų išspaudas. O štai pupos ir žirniai iš Lietuvos yra eksportuojami į įvairias užsienio valstybes.

Dar vienas bruožas, kuriuo išsiskiria mūsų įmonės veikla, – mes dirbame tiek su ekologine šių augalų žaliava, tiek su ekologinėmis sėklomis. Gana sėkmingai ekologiniuose ūkiuose pavyksta užauginti žirnius, pupas, lubinus ir ypač vikius. Taip pat sėkmingai vystomos šių augalų sėklininkystės programos.

Puikiai žinome, kad, augindami baltyminius augalus, ūkininkai gauna ir papildomos naudos. Pupiniai augalai – tai savotiški azoto fabrikai. Pavyzdžiui, žirniai iš oro sukaupia apie 110 kg azoto 1 ha dirvožemio, lubinai – apie 150 kg/ha, pupos – apie 130 kg/ha. Todėl šie augalai yra nepakeičiamas sėjomainos elementas – ne tik kaip baltyminių grūdų šaltinis, bet ir dėl gebėjimo kaupti azotą. Ekologiniuose ūkiuose tai iš esmės yra vienintelė galimybė natūraliai apsirūpinti azotu, auginant šiuos augalus.

Visi pastebime, kad kitų metų sėjos planai labai priklausys nuo šių metų rezultatų – tiek nuo kainų, tiek nuo oro sąlygų. Jeigu dėl nepalankių oro sąlygų nepavyksta kokybiškai nukulti, pavyzdžiui, žirnių, kitais metais jų paprastai sėjama mažiau. Šiais metais taip pat matome nemažai nuo audrų nukentėjusių žirnių pasėlių, todėl situacija nuolat keičiasi. Tačiau galime pasakyti, kad vikių plotai pastaraisiais metais sėklininkystėje gerokai išaugo.

Dar vienas pastebėjimas – Lietuvoje labai išpopuliarėjo ruginių vikių ir rugių mišiniai, auginami žaliajam pašarui pavasarį. Jie sėjami rugsėjo mėnesį, o jau gegužę šis baltymingas pašaras pjaunamas, šeriamas gyvuliams arba iš jo gaminamas silosas. Po to tame pačiame lauke dar galima auginti kukurūzus, kai kurias daržoves ar grikius. Šią tendenciją aiškiai stebime jau porą pastarųjų metų.

Baltyminių augalų sėklų kainos beveik nekinta. Nepaisant bendro kainų augimo, didėjančių atlyginimų, brangusių naftos produktų, trąšų ir kitų sąnaudų, sėklų kainos išlieka stabilios jau trejus–ketverius metus. Kol kas nematome prielaidų jas didinti ar iš esmės keisti. Tą patį pastebime ir kaimyninėse valstybėse – sėklų kainos iš esmės yra panašios. O štai žaliavų kainos svyruoja gerokai labiau. Jos priklauso nuo rinkos poreikio, situacijos kaimyninėse šalyse, potvynių, sausrų ar kitų nepalankių gamtos reiškinių. Visa tai daro tiesioginę įtaką žaliavų rinkai.

Dar apie baltyminių augalų auginimo savikainą. Pupos ir lubinai nėra brangūs auginti – jų auginimo technologija tikrai ne iš brangiausių. Didžiausios išlaidos chemizuotuose ūkiuose tenka piktžolių kontrolei, herbicidams, taip pat tam tikrą dalį sudaro sertifikuotos sėklos kaina.

Dar vienas privalumas – į žirnių pasėlį galima pasėti įsėlį – kmynus. Lietuvoje kmynų plotai nėra labai dideli – apie 3–4 tūkst. ha, o tai leistų išplėsti kmynų plotus ir metais sutrumpinti jų auginimą, jau kitais metais imti kmynų derlių. Juo labiau kad ir tinkamą augalų apsaugą galima pritaikyti. Žinoma, labai svarbu pasirinkti tinkamą sertifikuotos sėklos veislę, nes nuo to iš esmės priklauso būsimas derlius.

Kas dar daro įtaką? Paimkime paprastą pavyzdį. Šiuo metu žirnių kaina įprastiniame ūkyje siekia apie 200 Eur/t. Tačiau jeigu jie auginami mažiau derlingose žemėse, labai didelę reikšmę turi žemės nuomos kaina, kuri pastaraisiais metais nuolat kyla. Pupos paprastai duoda stabilesnį derlių, tačiau derlingose vietovėse žemės nuomos kaina jau siekia apie 400 Eur/ha. Ūkininkui tampa vis sunkiau išlaikyti pelningumą, todėl kai kurie augintojai mažina šių augalų plotus.

Jeigu pupos auginamos sėklai ir laikomasi visų technologinių reikalavimų, rezultatai gali būti tikrai geri.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.