Bejėgiai prieš paukščius ir biurokratus

Turi būti atlyginti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, Europos Sąjungos (ES) Paukščių direktyva įpareigoja ne tik saugoti paukščius, bet ir kontroliuoti bei valdyti jų populiacijas. Yra kitų direktyvų, pagal kurias privalu saugoti miškus, vandenį, atmosferą ir pan.

„Tačiau viskam turi būti saikas ir protas. Mes niekada nesiūlėme ir nesiūlome, pavyzdžiui, medžioti gervių. Tačiau negalime pamiršti ir įsipareigojimų. Žemdirbiams dėl laukinių paukščių padaromos žalos patiriami nuostoliai turi būti atlyginami“, – tvirtino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

J. Sviderskis pateikė konkretų pavyzdį. Žemdirbiui vien pasėti 1 ha kukurūzų kainuoja apie 400 Eur. Jeigu žąsys ar gervės pasėlius nulesė, jis yra priverstas suniokotus plotus vėl atsėti, vėl patirti išlaidų. Nespėja apsisukti – jau ir liepa. Trečią kartą nulesus vidurvasarį atsėti nebėra prasmės – kukurūzai nebeužaugs. Todėl nuostoliai ūkininkui ir turi būti atlyginti.

„Lietuvoje yra sukurtas Aplinkos apsaugos fondas, į kurį tam tikras lėšas moka medžiojai, žvejai ir pan. Galų gale egzistuoja ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), kurioje 35 proc. lėšų atiduodama būtent aplinkosaugai. Tai gal sudėkime lėšas į bendrą katilą ir saugokime paukščius? Dabar iš Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus girdėti teiginiai, kad paukščiai skrenda į tas pačias vietas. Tuomet gal tos vietos šeimininkui, žemdirbiui vertėtų sumokėti bent 90 proc. už 1 ha patirtų išlaidų? Pasėtume kukurūzų dar tankiau, kad paukščiai prisilestų iki soties. Kvailai skamba patarimai, raginimai paukščius baidyti, šaudyti dūminiais šautuvais į orą. Juk paukščiai nelesę nebus – skris į kitus laukus. Kaip ir žmogus – vienur neradęs norimų pietų, nueis į kitą restoraną. Todėl tai, kas siūloma – ne sprendimas ir ne išeitis. Tai – mažų vaikų paplepėjimai“, – piktinosi LŽŪB generalinis direktorius.

Pasak ŪP pašnekovo, Seimo Kaimo reikalų komitetas šią problemą svarstė ne sykį. Bet šnekos šnekomis ir lieka. Nors skelbiama, kad vyksta parlamentinė kontrolė, J. Sviderskis teigė nesuprantantis, kam ji įdomi, jei nėra priimami sprendimai. Esą reikia spręsti, ar valdininkai geba suvaldyti situaciją. Biurokratai, pasak J. Sviderskio, yra labai reikalingi, bet jie turi būti atsakingi už priimamus sprendimus.

„Seimas pripažino, kad žemės ūkis yra strateginė šaka, prioritetas skiriamas gyvulininkystei, kuri daugiausia „įdarbina“ karvių, o kartu ir žmonių. Bet, neturėdamas pašarų, pavyzdžiui, kukurūzų, kuo aš šersiu gyvulius, kai kukurūzai pašarų racione sudaro apie 50–70 proc.? Oru? Kažkokio Aplinkos ministerijos valdininko sapalionėmis? Man reikia sprendimo ir pasirinkimo. Dėl pašarų trūkumo galiu būti priverstas galvijus likviduoti, nes pasėlius sėkmingai nulesa laukiniai paukščiai. Patys žemdirbiai su paukščių padaroma žala ir iš to atsirandančia sunkia finansine našta nesusitvarkys. Tuo labiau kad nacionaliniai ir europiniai asignavimai pajamoms žemės ūkyje palaikyti nuolat mažinami. Tai tiesiogiai veikia maisto kainas, kurios ir taip yra labai aukštos. Manau, užtenka atsakingiems asmenims užsiiminėti demagogija ir reikiamus sprendimus reikia priimti skubiai. Jei atsakomybės ir rezultatų nėra, tokiems tarnautojams galima pasiūlyti tik viena – eiti „ravėti šieno“. Skambiai kalbama apie valstybės gerovę, o pamirštama paprasčiausia pagarba dirbančiajam“, – apibendrino J. Sviderskis.

Opiausia problema

Mažeikių r. medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Tadas Janušauskas pažymėjo, kad bene didžiausią žalą žemdirbių pasėliams pavasarį padaro laukinės žąsys. Ir kol kas, pasak T. Janušausko, nėra veiksmingų priemonių nuo to apsisaugoti. „Opiausia problema – pavasarinių paukščių migracija. Pavasariais ūkininkų pasėliams ir padaroma didžiausia žala. Pagal ES direktyvas, pavasarinė paukščių medžioklė yra draudžiama. Todėl kažkuo pagelbėti žemdirbiui medžiotojai paprasčiausiai neturi galimybių. Žalų atlyginimo mechanizmas šiuo metu irgi nėra sukurtas. Nei valstybė, nei medžiotojų kolektyvai laukinių paukščių padarytos žalos neatlygina“, – ŪP aiškino T. Janušauskas.

Laukinių paukščių padaroma žala, pasak pašnekovo, didelė. Žąsys pasėlius ištrypia, nulesa. Kitose valstybėse (Latvija, Estija) su specialiais leidimais problematiškiausiose vietose medžiojama ir pavasarį. Žąsų populiacija yra smarkiai gausėjanti. Tą pripažįsta ir Lietuvos ornitologų draugija. „Manau, ir pas mus turėtų būti leista pavasarinė paukščių medžioklė“, – pridūrė T. Janušauskas.

Kaip „šviežią“ problemą jis įvardijo keršulius (laukinius karvelius), kurių populiacija sparčiai gausėja. „Įsivaizduokite, kad pavasarį į pasėtus žirnių laukus per migraciją nusileidžia šimtai keršulių. Būriai išlesa daugybę sėklų, net jei surenka tik po vieną žirnelį. O jei puotauja kelias dienas iš eilės, kiek žirnių belieka dirvoje?“ – retoriškai klausė ŪP pašnekovas. Tiesa, jei paukščiai išlesa sėklas, ne iš karto matyti žalos mastas. Akivaizdi žala pasėliams pastebima, pavyzdžiui, po šernų apsilankymo laukuose, dirvos išknaisiojimo.

Norint sumažinti keršulių populiaciją, pasak T. Janušausko, reikėtų jų medžioklės pradžią paankstinti – maždaug nuo rugpjūčio 15 d., kad paukščiai dar nebūtų išskridę. Dabar, kai leidžiama medžioti tik nuo rugsėjo 1 d., iš esmės medžioklėms lieka kelios dienos. Kadangi šie paukščiai yra migruojantys, iki rugsėjo dažniausiai būna jau išskridę. Rugsėjo–spalio mėn. lieka ir matomi tik pavieniai.

„Gal susitvarkys pati“

Ne vienus metus su laukiniais paukščiais bando tvarkytis Alytaus r. veikianti žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Atžalynas“. Bendrovės pirmininkas Algis Žėkas neslėpė, kad labiausiai pasėlius niokoja gervės ir žąsys. Gervės dažniausiai lankosi kukurūzų, kviečių, rapsų laukuose. „Tendencija nesikeičia, tik paukščių daugėja. Plika akimi matome paukščių antplūdžius pasėliuose. Baidome, perkame tik specialiu beicu beicuotas kukurūzų sėklas, kurios, beje, nepigiai kainuoja, ir taip saugomės nuo visiško pasėlių suniokojimo. Beicuotų kukurūzų sėklų paukščiai nelesa. Bet jei sėklos paprastos, žąsys ar gervės gali surinkti iki paskutinio grūdo. Apie kažkokį derlių kalbėti ir net svajoti nebelieka prasmės. Nėra augalų – nėra ir derliaus“, – teigė ŪP pašnekovas.

Šiemet bendrovei teko atsėti visiškai sunaikintus pasėlius. ŽŪB „Atžalynas“ vadovas teigė, kad ne vienus metus žadėta kompensacija už laukinių paukščių padarytą žalą iki šiol likusi pažadu. „Trejus metus nustatinėjama žalos apskaičiavimo metodika. Greičiau jau numirsi, negu sulauksi realios pagalbos. Valdininkai dažnai neturi ką veikti. Tegul atvažiuoja į mūsų laukus ir baido paukščius. Būtų bent tiek naudos“, – piktinosi ŪP pašnekovas.

Pasak A. Žėko, suprantama, kad reikia mažinti žąsų populiaciją, tačiau net ir šių paukščių medžioklės terminų pratęsimas vargiai kažką pakeistų. Tą padaryti nėra nei paprasta, nei lengva, kai žąsų priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių.

„Ne išeitis ir siūlymas auginti tokias kultūras, kurių paukščiai nelestų. Sėjame tai, ką reikia sėti“, – pažymėjo ŽŪB „Atžalynas“ vadovas.

Kenčia nuo žąsų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.