Bičių ganytoja mokosi perprasti unikalų bičių pasaulį

Sutapo norai ir galimybės

Vienas ryškiausių I. Lukošienės prisiminimų – sodas, kuriame bitininkas laikė kelis avilius bičių. „Iki šio prisimenu tą vaizdą – baltu, saulėje švytinčiu kostiumu, lyg kosmonautas, apsirengęs bitininkas, palinkęs virš avilio, o iš dūminės kyla dūmai. Man, kaip vaikui, visa tai atrodė labai paslaptingai, tarsi iš pasakos. Ir kažkaip užburiančiai. Nežinau, kiek šis vaikystės prisiminimas turėjo įtakos vėlesniam mano pasirinkimui, tačiau bičių pasaulis mane visada traukė ir žavėjo“, – su „Ūkininko patarėju“ prisiminimais dalijosi moteris.

Gilesnio santykio su bitėmis daugiau neturėjusi I. Lukošienė šiems darbštiems vabzdžiams nepaaiškinamą trauką jautė ne vienus metus, tačiau norai vis nesutapdavo su galimybėmis. „Kai liko vyro senelio sodyba, atsirado vieta, kur galėjau įgyvendinti savo seną svajonę. Beveik tuo pat metu savanorystėje sutikau bendramintį bičiulį, kuris taip pat svajojo apie bites. Atrodė, kad visos aplinkybės tiesiog susidėliojo – buvo sodyba, bendramintis. Dviese buvo drąsiau. Tada ir pagalvojome, jog jau užtenka svajoti, reikia imti ir daryti dabar arba niekada.

Žinoma, bičių pasaulis – savitas, reikia laiko perprasti jų tvarką. Tačiau, kai nieko nežinai, esi labai drąsus. Taip buvo ir su manimi. Atradau skelbimą, kad parduodamos bitės su aviliais. Nuvažiavau ir parsivežiau tris šeimas, nė kiek dėl savo apsisprendimo neabejodama“,– su šypsena apie pirmuosius bitininkavimo žingsnius pasakojo I. Lukošienė.

Bičiuliai ir mokymai

Pirmosios įsigytos bitės pasitaikė labai piktos. Tačiau net ir jų įgėlimai moters neatbaidė nuo noro bitininkauti. Žinių, kaip su bitėmis elgtis, bitininkė ieškojo internete. Informacijos įvairiuose bitininkų forumuose – gausybė, tik svarbu mokėti kritiškai atsirinkti pateikiamas žinias. „Taip ir elgiausi. Bėda nutikdavo – pasiskaitydavau, ką daryti, eidavau ir darydavau. Dar nusprendžiau įsilieti į Telšių r. bitininkų draugijos (TRBD) gretas, ieškoti bičiulių, su bitininkyste susijusių mokymų. Deja, Lietuvoje nebėra galimybių įgyti bitininko specialybę. Tačiau smagu, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Gyvūnų mokslų fakultete įkurtas Bitininkystės centras. Domėtis bitėmis nepaliauju iki šiol. Bitininkystė – labai plati sritis, nuo chemijos iki biologijos ir gamtos mokslų. Vien medaus rūšių kiek yra. O kur dar kiti bičių produktai, apiterapija. Draugaudami su bitėmis, turime išmanyti labai daug dalykų“, – tvirtino bitininkė, neseniai pradėjusi vadovauti ir TTBD, vienijančiai apie 50 bitininkų.

Kiekvienam – savas bitininkas

Kiekvienas bitininkas, pasak I. Lukošienės, gali atrasti ir pasirinkti jam labiausiai tinkančią bitininkavimo sritį. Jei vieni labiau domisi, pavyzdžiui, bičių sveikatinimo būdais, kiti orientuojasi į medaus gamybą, stambesnius bičių ūkius, dar kiti užsiima edukacijomis, pasakoja apie bites ir aplinką, apie gamtą plačiąja prasme.

Nuo trijų avilių Telšių r. bitininkės bičių ūkis per beveik aštuonerius metus gerokai pagausėjo – dabar bičių šeimų skaičius jame svyruoja nuo 30 iki 40. „Pagal profesiją esu buhalterė ir dar mokytoja. Man labai patinka rinktis informaciją ir ja dalytis, šviesti žmones įvairiais bitininkystės klausimais. Kiekvienas turėtume turėti ne tik savo šeimos gydytoją, teisininką, bet ir bitininką. Labai patinka ir bitėmis rūpintis, nors bitininkystė, pirmiausia fiziškai, nėra lengvas darbas. Ne taip mažai sveria ir meduvės – yra ką nešioti ir kilnoti. Prie bičių einu viena, kartais į pagalbą pasikviečiu bičiulį. Draugiškai vienas kitam padedame“, – ŪP pasakojo pašnekovė.

Bitininkė juokaudama prisipažino esanti prasta verslininkė. Bitininkavimas jai – labiau pomėgis, kaip kažkam kitam žvejyba arba medžioklė. „Nors esu buhalterė, neskaičiuoju, ar bitininkauti apsimoka. Jei suskaičiuočiau ir paaiškėtų, kad ne, niekas nepasikeistų. Vis vien bičių neatsisakyčiau“, – užtikrintai kalbėjo moteris.

Ganyti lygu rūpintis

Savo bičių ūkį I. Lukošienė pavadino originaliai – „Ganau bites“. Bitininkei bičių „ganymas“ yra tas pat, kas jų priežiūra ir rūpestis jomis. „Senovėje piemenėliai juk irgi savo gyvuliais rūpindavosi, nepaisydami prasčiausių sąlygų. Bityne taip pat reikia dirbti tada, kada reikia, nesvarbu, ar esi pavargęs, ar kamuojamas kitų rūpesčių. Smagu, kuomet išgirsti ir kitų bičiulių pasakymą, jog ir jie ganantys bites. Ganymas turi labai daug prasmių“, – kalbėjo bitininkė.

Moteris džiaugiasi bendradarbiavimu ir bendravimu su LSMU VA. Buvo atliktas tyrimas, kaip bites apsaugoti nuo erkių su ekologiškais eteriniais aliejais. Pasak I. Lukošienės, su bitininkyste susijusių tyrimų atliekama nedaug, todėl, susidūrus su bičių sveikatos problemomis, dažnai pritrūksta moksliniais tyrimais pagrįstų žinių, kaip joms padėti.

Ingridos LUKOŠIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​​​​​