Biržos kainų šuoliai stabdo net gamybą

Didžiausia problema

FBK pirmininko pavaduotojas, EK narys Valius Ąžuolas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad didžiausia problema yra elektros biržos taisyklės. „Mes dabar elektrą perkame ne pagal pigiausios kainos pasiūlymą, bet pagal brangiausios. Pavyzdžiui, vienas veikėjas pasiūlo valstybei trūkstamą elektros kiekį nusipirkti po 5 ct/kWh, kitas – po 10 ct/kWh. Pirksime būtent po 10 ct. Pačios taisyklės sukuria kainų didėjimą. Kai kurios šalys jau ėmėsi biržos taisyklių keitimų, kurie būtų naudingi valstybei, o ne atskirų grupių interesams“, – teigė Seimo narys.

Kita problema, pasak V. Ąžuolo, – atsijungus nuo elektros energijos sistemos BRELL atsiradęs paslaugų balansavimo mokestis. Anksčiau balansavimas Lietuvai nekainuodavo nė cento, tekdavo susimokėti tik už nupirktą trūkstamos elektros kiekį. „Buvo teigiama, kad balansavimas bus labai pigus, kaina – simbolinė. Per metus Lietuvos vartotojams balansavimas kainuos tik nuo 10 iki 20 mln. Eur. Įvykęs faktas parodė visai ką kita – mums balansavimas kainavo 160 mln. Eur – beveik 10 kartų daugiau, negu tvirtinta. Kad žmonės suprastų, kokios tai yra sumos, pateiksiu pavyzdį. Už 1 kWh subalansuoti pateiktos elektros leidžiama imti net 10 Eur. Tai – vartotojų apiplėšimas. Balansuotojas nusiperka elektrą po 2, 3 ar 5 ct/kWh, kai elektra būna pigiausia. Ir po to vartotojui, kai elektros pritrūksta, parduoda po 10 Eur/kWh“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Seimo nario tvirtinimu, jį labiausiai šokiravo mūsų institucijų (Energetikos ministerijos (EM), Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) ir pan.), prižiūrinčių visą elektros rinką, plaukimas pasroviui. Neva, tik dabar susizgribta, kaip taip galėjo atsitikti, kodėl tokius kosminius pinigus pradėjo imti balansuotojai. „Manau, kad yra ir bus taip: jeigu yra leidimas apiplėšinėti vartotojus, tai verslas tuo ir naudosis, o vartotojams kainos tik didės“, – įsitikinęs V. Ąžuolas.

Gamyba stoja

Parlamentaras įvardijo ir dar vieną Lietuvos problemą, kurią pavadino chroniška bėda – savo elektros rinkos nesaugojimą. „Švedija tiekia elektrą į Lietuvą. Jei Švedijoje pradeda kilti elektros kaina, švedai apriboja elektros tiekimą mums, kad kaina pas juos dar labiau nedidėtų. Jų požiūris ir filosofija aiški – švedams jų rinka yra svarbiau negu Lietuvos. Taip pat elgiasi lenkai, latviai, estai, saugodami savo rinkas. Lietuva to nedaro, nors esame skirstymo žiedo viduryje – galime elektros tiekimą tokiais atvejais pristabdyti ir į Lenkiją, ir į Latviją, ir į Estiją. Ne sykį esu klausęs atsakingų institucijų, kodėl mes taip elgiamės. Dabar kenčia mūsų verslas, visa ekonomika“, – ir stebėjosi, ir piktinosi Seimo FBK pirmininko pavaduotojas.

V. Ąžuolas minėjo chronišką Lietuvos bėdą bene geriausiai parodančią verslo iš Joniškio situaciją. „Golden fields“ fabrikas, gaminantis pašarus eksportui į Vidurio Rytų ir Azijos šalis, naudoja daug elektros energijos. Kai biržoje elektra pabrangsta, fabrikas gamybą priverstas sustabdyti.

„Seime vietoje Energetikos komisijos atsiras Energetikos komitetas, nes būtina stiprinti nuolatinę parlamentinę kontrolę, šalinti elektros kainos biržoje šokinėjimo priežastis. Į savo komisijos posėdžius nuolat kviečiame tiek VERT, tiek ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovus, užduodame daug klausimų. Tačiau institucijos neturėtų dirbti „stumk – trauk“ principu ir pajudėti tik politikams stumtelėjus. Susidaro įspūdis, kad ir EM vykdo tarytum stebėtojo, o ne energetikos ūkio prižiūrėtojo ir tvarkdario funkciją“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Daugiau negu 8 proc.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.