Biržuose siautėja „žalieji žmogeliukai“?

Virginija JUŠKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Biržai – ne Ukraina, kur siautėja ir valdžią ima „žalieji žmogeliukai“. Bet atrodo, kad ir pas mus plinta panašus užkratas. Bent taip kalba biržiečiai, patikslindami, kad čia siautėja... aplinkosaugininkai. Lietuvos žaliojo rūbo ir natūralios gamtos saugotojai neina į kalbas nei su vietos valdžia, nei su ūkininkais, nei su verslininkais, reikliai persekioja visus, kurie skriaudžia ar kėsinasi nuskriausti žvėrelius, paukštelius, augalus, vabalus, vabzdžius, sutrikdyti jų natūralias buveines ir prieglobstį. Ūkininkai sutrikę: jiems baugu net dirbti savo žemę, nukirsti krūmą pagriovyje, pakrapštyti drenažo vamzdį – juk visur slypi kokia nors gamtos gyvastis. Ir visur gali išdygti aplinkos apsaugos inspektorius, tardamas, kad gavo anoniminį skundą, ir rankoje laikydamas prieš dvi dešimtis metų ministerijos valdininkų sukurtas taisykles, aprašus, kur aiškiai parašyta, kad už nusižengimą reikia bausti! Be baudų ir grasinimų – nė žingsnio, teisės aktų reikia laikytis. Tai šventa biržiečių aplinkosaugininkų frazė, kurią teko išklausyti ir šių eilučių autorei.

Stojo ginti trijų pušelių „Ūkininko patarėjas“ apie biržiečių aplinkosaugininkų ir ūkininkų bei vietos valdžios nesutarimus ir nesusipratimus rašė ne kartą ir ne du, faktai buvo nagrinėjami įvairiose žiniasklaidos priemonėse, televizijos laidose. Pieno fermos šeimininkas, neapsikentęs kritikos, srutomis apliejo aplinkosaugos pareigūnes... Skandalas! Melioracijos griovį tvarkęs ūkininkas iškirto medžius, išarė apsaugines juostas, nupurškė chemikalais piktžoles, o juk tas griovys yra kraštovaizdžio dalis, upė su saugotinais želdiniais... Barbarai tie Biržų ūkininkai, kitaip nepasakysi, turbūt taip teigia aplinkosaugininkai. Virginijus Sarapas, Vabalninko seniūnijoje ūkininkaujantis žmogus, iki šiol sako ramiai dirbęs, o dabar turi rimtų rūpesčių. Dėl ko? Žinoma, dėl aplinkosaugos, dėl gamtos. Lėtakalbis, ramus, nepiktybinis, pirmiausia pasiteirauja: „Ar rašysite laikraštin? Neminėkite manęs, nenorėčiau. Paskui užpyks, nebeatsikratysi. Kiek žmonės vargsta, bėdų turi, gyvenimas nebemielas...“ Bet papasakoja V. Sarapas, kas jam nutiko, kad ramybės neteko. Išsinuomojo 22 ha valstybinės žemės, mat suplanavo išplėsti savo dirbamos žemės laukus, auginti javus. Reikia pašarams, nes laiko per 20 melžiamų karvučių. Tame naujame žemės plote buvo priaugę daug savaiminių krūmų, berželių, pušų. Taigi gavęs iš savivaldybės leidimą tvarkėsi savo žemėje. Bet netikėtai pasirodė aplinkos apsaugos pareigūnai, pamatavo kelmelius. Pasirodo, trijų pušų nebuvo galima nukirsti, nes kamieno skersmuo siekė apie 30 cm. „Nežinojau, kad tokių negalima kirsti. Parodė man lentelę, tikrai taip parašyta. Priskaičiavo beveik dviejų tūkstančių litų žalą gamtai. Sakė, išsikvies agentūron, svarstys, nagrinės“, - ūkininkas jau susitaikęs su savo keblia padėtimi. Ar apskųs tokį nutarimą? Turbūt ne, nes užpykdęs pareigūnus jų nebeatsikratysi, sako tarsi sau, ne laikraščiui. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistas Rimantas Šikšnys, komentuodamas šį faktą, neslepia pasipiktinimo: „Absurdas, nepramušama siena, tarsi pas mus galiojantys teisės aktai kitokie nei visoje Lietuvoje. Su tokia gamtos apsauga visai sužlugdysime melioraciją: ką bedarytum, vis ką nors pažeidi“.

„Pripaišė“ žalą – beveik pusę milijono litų! Apie Nemunėlio Radviliškio seniūnijos ūkininko Romualdo Misevičiaus vargus dėl melioracijos „ŪP“ rašė praėjusių metų lapkričio pabaigoje, šių metų sausį. Istorija pamokanti, kaip reikia nepasitikėti valdžios sprendimais. Ūkininkas pasiryžo dalyvauti Kaimo plėtros programos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), savivaldybė davė tam sutikimą, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas parengė projektą. Ūkininkas ėmėsi darbo, išvalė 6,8 km melioracijos griovio, iškirto medžius ir krūmus. Netrukus atvyko aplinkosaugininkai ir konstatavo: prie Žemosios Gervės upės iškirsti baltalksniai, beržai, išarta upės apsauginė juosta, nupurkšta chemikalais, nudvėsusios žuvys, pakenkta gamtai. Aplinkosaugos pareigūnas Artūras Griška surašė pažeidimų aktą ūkininkui, taip pat ir savivaldybei, kad nesilaiko nustatytų teisės aktų. Biržų rajono savivaldybė ėmėsi aiškintis situaciją, išsiuntinėjo raštus Vyriausybei, ministerijoms, politikams su klausimu, kaip elgtis, kaip vykdyti melioracijos projektus, jeigu grioviai yra įvardijami upėmis ir ten yra saugomi želdiniai? Buvo gautas atsakymas, kad vyksta suinteresuotų institucijų pasitarimai, derinimas, jau parengtas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimo projektas, bus sušvelninti apribojimai tvarkant prie žemės telkinių augančius medžius ir krūmus. Tai padrąsino Biržų savivaldybę savo tarybos posėdyje melioracijos spartesnių darbų labui pakeisti Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, kad leidimus tvarkyti melioracijos griovių šlaitus, šalinti krūmus išduotų Žemės ūkio skyriaus specialistas. Tai buvo prieš tris mėnesius. Ar šioje istorijoje jau yra gerų žinių? „Viešpatie tu Marija, - greitakalbe žėrė ūkininkas R. Misevičius. – Gavau pranešimą, kad gamtai esu padaręs 420 tūkst. Lt žalos. Tokios man Biržų aplinkosaugininkų pareikštos pretenzijos. Kažkas baisaus, nerealaus, turiu 40 dienų įvykdyti nurodymą. Reikės važiuoti pas teisininką tartis. Iš proto galima išeiti. Užvakar Biržuose lankėsi Seimo pirmininkė su Darbo partijos komanda, papasakojome jai situaciją, įteikėme raštus. Sako, nesinervinkite, pasiaiškinsime. Tai kad jau aiškinasi pusę metų ir galo nėra“, - jaudinosi pašnekovas. Valdininkai turi aiškų atsakymą: įstatymų spragos, ministerijų nesusikalbėjimas, trūksta laiko suderinti pozicijas. O ūkininkas R. Misevičius pagrįstai klausia – kuo aš čia dėtas? Projektus planuoja Žemės ūkio ministerija, kontroliuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), darbų projektą parengė savivaldybės specialistas. Jie leido, tikrino, nusikaltimo nerado. Tegu dėl žalos atlyginimo Aplinkos ministerija kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją. Šioms įdomioms peripetijoms baigti pritiks dar vienas biržietiškas vaizdelis. Prieš dvi savaites Biržuose buvo susirinkę pasitarti Panevėžio regiono melioratoriai. Ten dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Valstybės žemės fondo atstovai, melioracijos įmonių vadovai, pasveikinti dalyvių atėjo Biržų savivaldybės merė Irutė Varzienė. Buvo ir vietos aplinkosaugininkai, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, jo pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė. Pastaroji pripažino, kad esama institucijų nesusikalbėjimo, bet kaip didžiausią bėdą įvardijo biržiečių įprotį pirma padaryti, o paskui aiškintis ir dar garsiai rėkti. Esą melioratorių ir ūkininkų priekaištai, kad gamtosauginiai reikalavimai neleidžia imtis jokios veiklos, yra klaidingi, niekas nėra uždrausta, viską galima daryti, tik reikia suderinti su aplinkosaugos pareigūnais ir laikytis tvarkos. Giliau pamąsčius, skamba dviprasmiškai: aktų reikalavimai, suderinus ar nesuderinus, liks tie patys. Bet gavus aplinkosaugininkų palaiminimą jau bus galima teisėtai veikti? Gal nelabai klysta biržiečiai ūkininkai ir melioratoriai, kalbėdami apie aplinkosaugos pareigūnų susireikšminimą ir apie būdus gauti tą aplinkosaugininkų šventąjį palaiminimą.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.