Išskirtinė maistinė vertė
Bolivinė balanda (Chenopodium quinoa) – viena labiausiai paplitusių ir plačiausiai vartojamų pseudojavų. Tai augalų grupė, formuojanti krakmolingas sėklas, tačiau botaniškai priskiriama dviskilčiams.
Visame pasaulyje susidomėjimas šiais augalais didelis dėl išskirtinės maistinės vertės: gausybė būtinų aminorūgščių ir vitaminų bei mineralų. Dėl šių unikalių maistinių savybių bolivinės balandos produkcija plinta į pasaulinę rinką, tiriamas ir skatinamas jų auginimas. Tyrėjai pripažino šių augalų didelį genetinį kintamumą, kuris leidžia bolivinei balandai augti ir prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų.
Nustatyta, kad jaunų bolivinių balandų lapų baltymai yra geriau subalansuotos aminorūgščių sudėties, t. y. didesnės biologinės vertės nei dauguma tikrųjų javų grūdų. Dėl šiųaspektų paskelbta daugybė tyrimų apie bendrą šių pseudojavų grūdų cheminę sudėtį, siekiant užtikrinti specifinius mitybos poreikius (diabetas, alergija).
Bolivinių balandų grūduose baltymų kiekis svyruoja nuo 12 iki 1 proc. – kartu su dešimčia būtinų aminorūgščių, dėl kurių šio augalo sėklos gali būti lyginamos su nugriebto pieno milteliais. Bolivinių balandų grūdai priskiriami maistui be glitimo, todėl gali būti tinkama alternatyva dietoms.
Neišmesti lapų
Bolivinių balandų sėklos vartojamos kaip maistinių medžiagų turtingai pseudogrūdai. Tačiau užsienio tyrėjai moksliniame žurnale „Journal of Food Research“ tyrimų rezultatais įvertino ir bolivinės balandos jaunus lapus, kurie maistiniu požiūriu yra vertingi, su daug baltymų, amino rūgščių ir mineralinių medžiagų. Tad, retinant tankų balandų pasėlį, nereikėtų skubėti išmesti jaunų augalų.
Bolivinių balandų 100 g sausų, jaunų lapų masėje yra apie 37 g baltymų (burnočių – 27 ir špinatų – 30 g). Jos lapuose yra mažesnis angliavandenių kiekis (34 g) nei burnočių (48 g) ir špinatų (44 g). Augintojai bolivinę balandą gali įtraukti į daržo augalų sąrašą ir realizuoti vieną iš sveikos mitybos taisyklių – valgyti kuo įvairesnį maistą.
Toleruoja ekstremalias sąlygas
Bolivinė balanda yra kilusi iš Andų regiono, esančio apie 3800 m virš jūros lygio aukštyje, Peru ir Bolivijos pasienyje – mažiausiai prieš 7 000 metų. Pasaulyje jos daugiausia auga pietinėse Bolivijos aukštumose. Šiai vietovei būdingas šaltas, sausas ir kintantis klimatas. Šis augalas gali augti ekstremaliomis aplinkos sąlygomis ir puikiai prisitaiko prie skirtingų agroekologinių zonų: nuo dykumos iki karšto ir sauso klimato. Pakantus vandens pertekliui ir atsparus drėgmės trūkumui.
Be subalansuotų ypatingos kokybės baltymų, atstojančių gyvulinės kilmės baltymus, jaunų bolivinių balandų lapai daro teigiamą įtaką žmonių medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo trakto sveikatai.
Europa yra didžiausia importuotoja iš pagrindinių bolivines balandas auginančių šalių (Peru, Bolivijos ir Ekvadoro) – įsiveža maždaug 1/3 viso importo iš šių šalių. Šis augalas kaip naujas augalas pirmą kartą pristatyta Jungtinėje Karalystėje 1983 m., kiek vėliau Danijoje.
1984 m. Turkijos tyrėjai nustatė, kad, siekiant pagerinti bolivinių balandų augimą, labai svarbu suplanuoti gerą sėjos laiką. Jų rezultatai parodė, kad bolivinės balandos puikiai prisitaiko prie skurdžių dirvožemių ir augimo sąlygų, kur nėra galimybių drėkinti, tręšti ir cheminėmis priemonėmis kontroliuoti kenkėjų. Jos tinkamos auginti ekologiškai.
Kai kurios šalys (Nyderlandai, Čilė, Kanada, Danija, Peru, JK ir Izraelis) sukūrė naujas veisles, kurios palengvino bolivinės balandos sėklų tyrimus. Mokslininkai dažniausiai tyrinėja ‘Puno’, ‘Regalona’, ‘Vikinga’ ir ‘Titicaca’.
Tiria šalies centre
2020 m. pavasarį LAMMC pradėti vykdyti tikslieji lauko eksperimentai, kuriais siekiama nustatyti pagrindinius bolivinių balandų auginimo technologinius parametrus: augalo veislė, sėklos norma, tarpueilių plotis, sėjos laikas, piktžolių naikinimo būdas ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis.
Lietuvos klimato sąlygomis pirminiai metų tyrimų rezultatai parodė tik augimo tendencijas. Veislės ‘Vikinga’ derlius įvairavo, priklausomai nuo sėjos laiko, sėklos normos ir tarpueilių pločio, ir gali siekti iki 1,5 t/ha. Danijos tyrėjų duomenimis, nelygu veislė, bolivinių balandų derlius gali siekti iki 3 t/ha. Šios šalies tyrėjai skelbia, kad vietinių sukurtų veislių derliaus stabilumo indeksas buvo aukštesnis nei įvežtinių genotipų.
Kadangi Lietuvoje bolivinių balandų sukurtos veislės nėra, tenka ieškoti ir įvertinti geriausiai prisitaikančias įvežtines veisles mūsų klimato sąlygomis. Tačiau reikia ilgalaikių tyrimų šio augalo derliaus potencialui įvertinti.
Pagal preliminarius tyrimų rezultatus, Lietuvoje rekomenduojame bolivinių balandų pasėliuose tarpueilių plotį didinti iki 30–45 cm, sėti dirvai įšilus gegužės pirmoje pusėje. Vėlinant sėją, derlius sumažėja dėl sutrumpintos vegetacijos iki pirmųjų šalnų, augalai nespėja subrandinti potencialaus grūdų kiekio, o jei ruduo lietingas ir ilgas, prastėja sėklų kokybė.
Daržininkus galėtų sudominti ‘Vikinga’
Daržininkams mėgėjams ir įvežtinių augalų kolekcionieriams gali būti įdomus šis augalas ir jo daniška veislė ‘Vikinga’.
Augalai sėjami instituto laukuose, o derlius nuimamas mažagabaritėmis žemės ūkio mašinomis. Todėl jis gali įvairuoti, atsižvelgiant į tai, kaip kultūra auginama. Jei bolivinės balandos auginamos ūkininkų laukuose, kur darbai atliekami mechanizuotai, didelėmis žemės ūkio mašinomis, derlius bus mažesnis. Kiekybiniai ir kokybiniai derliaus rodikliai labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daržininkai, sėjos, priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus atlikdami rankomis, gali tikėtis ir didesnių sėklų derliaus.
Sėjos ypatumai
Daržininkams patariama nesuvėlinti šių augalų sėjos ir gerai įšilus dirvai iki +5, o oro temperatūrai iki +15 °C. Geriausias laikas – iki gegužės vidurio.
Bolivinė balanda gali būti auginama įvairių tipų dirvožemiuose (nuo priesmėlio iki priemolio), platus ir pH diapazonas (nuo pH 4,8 iki 9,5).
Sėti galima eilutėmis, pakrikai ar persodinant daigelius, pageidautinas 25–50 cm atstumas tarp eilučių, nes tai leidžia lengvai purenti tarpueilius, kol augalas pirminiuose augimo tarpsniuose silpnai konkuruoja su piktžolėmis.
Per pirmąsias dvi savaites po išdygimo augalai auga lėtai, tad sparčiai vešančių piktžolių konkurencija yra didesnė. Kolkas trūksta informacijos apie kovai su piktžolėmis skirtus herbicidus, todėl ravima rankomis ar tarpueiliai purenami mechaniškai.
Vienu gramu sėklos pasėjama 4 m ilgio eilutė, o kai augimo sąlygos nėra optimalios, sėklos norma dvigubinama, vadinasi, reikėtų išsėti 6–10 kg/ha. Sėjama 1–2 cm gyliu į smulkios struktūros drėgną lysvę. Sudygsta per 24 valandas po sėjos, kai yra pakankamai drėgmės, o daigai pasirodo virš dirvos paviršiaus per 3–5 dienas.
Bolivinė balanda gerai reaguoja į azoto trąšas, tačiau tyrėjai akcentuoja, kad didelis azoto kiekis sumažina derlių dėl lėtos brandos ir intensyvaus išgulimo, Tiesa, prieš sėją išberiant azoto 60 kg/ha veikliosios medžiagos, derliaus galima tikėtis didesnio. Galima papildomai tręšti ir per lapus skystomis trąšomis, augalui turint bent keturis lapelius.
Naujausi tyrimai užsienyje rodo, kad bolivinė balanda, stipriai reaguodama į tręšimą azotu, sėklų derlių ir baltymų kiekį sėklose padidino, tačiau neparodė atsako nei kalio, nei fosforo trąšoms.
Norintiesiems šį augalą auginti be mineralinių trąšų gera žinia – jis mūsų sąlygomis turi potencialo augti ekologiškai. Tai rodo ir LAMMC tyrimai.
Bolivinės balandos laikomos subrendusios derliui, kai augalai išdžiūsta, o lapai nukrinta, įgauna geltoną arba raudoną spalvą, sėklos turėtų lengvai kultis rankomis. Augalus galima nuimti kombainu arba rankiniu būdu, kai oras sausas. Geriausia derlių nuimti rugsėjį– spalį. Svarbu sėklas džiovinti ir sausai sandėliuoti.
LAMMC vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Lina ŠARŪNAITĖ ir dr. Monika TOLEIKIENĖ
Linos Šarūnaitės ir Monikos Toleikienės nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.