Sojos vis dar laukia realaus pripažinimo

Įtraukė į sąrašą

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė, nuo 2024 m. sojos buvo įtrauktos į baltyminių augalų sąrašą ir tapo tinkama kultūra susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o sojos pašarų gamyboje – vienas pagrindinių baltyminių augalų. Todėl sojų augintojams buvo numatyta išmoka, kurios dydis siekia 41,97 Eur/ha. Sojos tapo tinkamos susietajai paramai gauti, tačiau iki šiol nenusipelnė subsidijų už sertifikuotą sėklą. Ūkininkai teigia, kad valstybė, matydama, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, naudojama mažai sertifikuotų sėklų, skiria paramą sertifikuotoms sėkloms įsigyti – 16 Eur/ha, tačiau subsidijos yra mokamos už sertifikuotų javų, žirnių, pupų, lubinų ir kitų kultūrų sėklų naudojimą. Bet sojų tarp jų nėra.

Kauno r. ūkininkas Kęstutis Svečiulis ŪP teigė išmokų už sertifikuotas sojų sėklas negaunantis. „Deklaruodami ūkyje auginamas kultūras, išmokas už sertifikuotas sėklas gauname, tačiau už sojas – ne. O juk sojos – baltyminė kultūra – yra numeris vienas pasaulyje. Po sojų eina žirniai, vikiai, pupos, lubinai. Keista, kad už paties kokybiškiausio produkto sertifikuotas sėklas išmokų nemoka“, – nuostabos neslėpė K. Svečiulis.

Keisti dalykai

Pasak Kauno r. ūkininko, sojų sėklos nėra genetiškai modifikuotos, todėl jos yra brangios. „Visų kultūrų sertifikuotos sėklos yra savotiškai brangios. O sojos? Vidutiniškai 1 ha tenka pakloti apie 300 Eur. Gerai būtų, jei kompensuotų sertifikuotų sėklų įsigijimą. Nors tai ir nedideli pinigai, bet vis tiek“, – kalbėjo K. Svečiulis. Jis minėjo, kad sojos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje įgauna vis didesnį populiarumą. Kaimynėje Lenkijoje sojų plotai kasmet dvigubėja. „Tik Lietuvoje dedasi keisti dalykai – ministerija neakcentuoja, kad sojos yra reikšmingas augalas. Tačiau ūkininkai vis tiek jas augina. Manau, kad jei šiemet sojos gerai užderės, kitais metais jų bus auginama daugiau. Dabar genetiškai modifikuotos sojos perkamos iš Amerikos. Ar Lietuvai nereikia savų, nemodifikuotų augalų? Tam, kad neišvežtume pinigų iš šalies, galime sojas Lietuvoje auginti ir taip padėti karo pramonei“, – ŪP dėstė pašnekovas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vicepirmininkas Saulius Daniulis ironiškai pastebėjo, esą sojas Lietuvoje auginti yra nusikaltimas. „Ačiū Dievui, pavyko įrodyti, jog sojos – baltyminis augalas. Galų gale tai įvyko. Čia – didelis žingsnis. Į jį yra sudėtos 5 metų pastangos. Kiek metų prireiks, kad sojų sėklos taptų sėklinėmis? Galimai dar 5 metų. Keista, kad už sojų – paties baltymingiausio augalo – sertifikuotų sėklų įsigijimą nemokamos išmokos ir vietinių baltymų auginimas nėra skatinamas“, – stebėjosi S. Daniulis.

Jis minėjo, kad kaimyninėje Lenkijoje yra programa „Užsiaugink savo baltymą“, kuri remiama iš valstybės biudžeto. Todėl ūkininkai stengiasi užsiauginti kuo daugiau sojų, kad būtų nepriklausomi nuo importuojamų. „Ar reikia Lietuvos ūkininkus paskatinti užauginti vietinius nemodifikuotus baltymus? Mūsų valdžia neturėtų būti trumparegė. Jei kaimynai savo ūkininkus skatina, mūsų šalis taip pat turėtų neatsilikti“, – aiškino LEŪA vicepirmininkas.

Atsiranda poreikis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, apie sojas kalbama jau dešimtmetį. Kodėl šių baltyminių augalų auginimas neatgaivinamas, kodėl sertifikuotos sėklos nekompensuojamos? Tai, pasak ŪP pašnekovo, yra blogai – klausimai be atsakymų. „Kodėl sojų sertifikuotos sėklos turi būti podukros vietoje? Jos turėtų atsirasti bendrame baltyminių augalų sąraše. Tuo labiau, kad jos yra brangios, laukiamos, atvežamos. Juk mes patys jų galime užsiauginti. Tai yra ŽŪM dirbančių žmonių, kurie mano, kad daug supranta, kliūrka. O ar tai padaryta tyčia, ar netyčia, atsakyti turėtų jie“, – pabrėžė J. Sviderskis.

Naujas Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) tarybos pirmininkas dr. Antanas Ronis ŪP pripažino, kad mūsų šalies ūkiai atsigręžia į sertifikuotas sėklas, jų naudą, nes didėja ūkininkų sąmoningumas. „Logiška, kad ūkininkai renkasi sertifikuotas sėklas, kai yra finansinis skatinimas. Prieš dvejus metus sertifikuotas sėklas naudojo ir paramos už jas prašė 4,2 tūkst. ūkininkų, praėjusiais metais – daugiau nei 5,5 tūkst.“, – atkreipė dėmesį LSA tarybos pirmininkas.

Dr. A. Ronis pastebėjo, kad sojų auginimas pastaraisiais metais įgauna pagreitį, tačiau šių baltyminių augalų sertifikuotų sėklų įsigijimas kol kas nėra kompensuojamas. Anot ŪP pašnekovo, galimai taip yra todėl, kad, kai buvo ruošiama ši tvarka, sojų auginimas nebuvo dar aktualus. „Šį sezoną kreiptis į ŽŪM jau yra per vėlu, bet kitą sezoną reikėtų susitikimų, reikėtų pasakyti, kad tai – aktualu, yra poreikis sojas įtraukti į sąrašą. Manau, kad dėl to jokių problemų nebūtų“, – kalbėjo redakcijos pašnekovas. Jis teigė manąs, jog išmokos už sertifikuotas sojų sėklas būtų paskata jų auginti daugiau, nes susidomėjimas šia kultūra yra. Tačiau šiuo metu yra sunku prognozuoti, kokie plotai sojų bus auginami ateityje.

Supirks nišines kultūras

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.