Brangiausios šio šimtmečio Kalėdos

Šių metų spalį maisto kainos ES buvo vidutiniškai 17,8 proc. didesnės nei tą patį mėnesį prieš metus. Rekordininkė šiuo atžvilgiu yra Vengrija, kur maisto kainos per metus padidėjo 45,2 proc. Vokietijos vartotojai taip pat susidūrė su beveik 20 proc. padidėjusiomis maisto produktų kainomis. Palyginti su kitomis plataus vartojimo prekėmis ir paslaugomis, maisto produktai santykinai brangsta: 26-iose iš 27 ES šalių maisto kainų augimas pralenkė infliacijos tempą.

Banko „BNP Paribas“ ekspertų vertinimu, tarp pagrindinių maisto produktų grupių Lenkijoje per metus pieno produktai pabrango 30 proc., mėsos gaminiai – 25 proc.

„Gyvūninės kilmės produktų kainų augimą pirmiausia lemia aukštos žaliavų, t. y. pieno, gyvų kiaulių ar paukščių, kainos, – sako banko „BNP Paribas“ maisto ir žemės ūkio sektoriaus vyresnysis analitikas Pawelas Wyrzykowskis. – Taip pat reikėtų atminti, kad galutinės produkcijos, kurią perkame parduotuvėje, kainai įtakos turi ir energijos, reikalingos maisto gamybos, laikymo ir paskirstymo procese, kaina.“

Prieškalėdiniu laikotarpiu pastebima maisto kainų infliacija gali būti ypač skaudi vartotojams. Taip yra dėl to, kad per šį laiką perkame daugiau pagrindinių produktų, kuriuos naudojame ruošdami šventinius patiekalus ir saldžius užkandžius. Pavyzdžiui, 2022 m. lapkritį cukraus kainos buvo 97 proc. didesnės nei prieš metus, kvietiniai miltai per metus pabrango 46 proc., geriamasis pienas – 40 proc., rapsų aliejus – 38 proc., sviestas – 30 proc., kiauliena – 33 proc.

ŪP informacija