Braškių krizė

Norinčiųjų padirbėti beveik nėra

Darbo skelbimų svetainėse kasmet nuo pavasario pradžios šmėžuoja skelbimai apie ieškomus uogų skynėjus, o štai pasiūlymų iš norinčiųjų sezoniškai padirbėti ūkiuose beveik nėra. Dauguma privačių įdarbinimo agentūrų sezoniniu darbu Lietuvoje apskritai neužsiima: gali padėti įsidarbinti tik kitų šalių ūkiuose. Ūkininkams, kurie ieško papildomų darbo rankų, tenka kliautis socialiniais tinklais arba iš lūpų į lūpas perduodama informacija, kad konkrečiame ūkyje jau metas imti derlių ir reikalinga pagalba.

Užimtumo tarnyba šiuo klausimu taip pat negali padėti, nes čia registruojamos laisvos darbo vietos, skirtos įdarbinti tik pagal darbo sutartis, kurių ūkininkai nesudaro. „Skelbdami laisvas darbo vietas, uogų ūkiai paprastai ieško darbuotojų ne pavieniams uogų skynimo darbams, o platesnio pobūdžio veikloms – braškių ar kt. sodinimui, priežiūrai, ravėjimui, derliaus nuėmimui ir pan. Tokių darbuotojų paieška dažniausiai pradedama dar žiemą arba ankstyvą pavasarį. Pavyzdžiui, 2025 m. didžiausia tokių darbuotojų paklausa fiksuota kovą, kai registruotų darbo pasiūlymų skaičius perkopė šimtą. Antrasis paklausos ūgtelėjimas fiksuojamas gegužę. Šių metų gegužę uogų ūkio darbininkams buvo registruotos 42 laisvos darbo vietos, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 69, o užpernai – 47. Birželio viduryje tokių darbo pasiūlymų – vienetai“, – duomenimis su „Ūkininko patarėju“ dalijasi Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė.

Ko ieško ūkininkai?

Užimtumo tarnyboje šiuo metu skelbiamos 93 laisvos darbo vietos pagalbiniams žemės ir miškininkystės ūkio darbininkams. Paklausiausi (38 laisvos darbo vietos) – pagalbiniai gyvulininkystės ūkio darbininkai.

„Pagalbiniams augalininkystės ūkio darbininkams pateikti 28 darbo pasiūlymai, tačiau nė vienas jų nesusijęs su uogų skynimu, nes dažnai uogų derliaus nuėmimui darbuotojų ieškoma siūlant padirbėti pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Tokiu atveju laisvos darbo vietos įdarbinimui neregistruojamos, – pažymi I. Vegytė. – Šiuo metu kvalifikuotiems braškių augintojams skelbiamos dvi laisvos darbo vietos (vidutinis siūlomas darbo užmokestis – 1 271 Eur prieš mokesčius), ieškomas šaltalankių ūkio priežiūros vadovas, kuriam siūloma 2 000 Eur.“

Užimtumo tarnybos atstovė pastebi, kad pavieniams uogų skynimo darbams dažniau pasitelkiami darbuotojai pagal žemės ūkio paslaugų kvitus, o jų paieškai paprastai naudojami kiti darbuotojų pritraukimo būdai – jau minėti socialiniai tinklai, skelbimai netoli ūkio esančiose parduotuvėse ar kitose vietinių susibūrimo vietose ir kt. Kaip atskleidžia ūkininkai, patikimiausia priemonė rasti darbuotojus šiuo metu yra socialiniai tinklai, o jei abiem pusėms sąlygos tinka, tuomet tie patys darbuotojai gali dirbti keletą sezonų iš eilės. Visgi, bendra tendencija rodo, kad metams bėgant vis mažiau žmonių nori imtis sezoninio darbo uogininkystės ūkiuose.

Nusprendžia, kad per sunku

Vincentavos k. (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Ramūnas Bagdonas drauge su žmona Erika augina 3 ha braškių (ir 1,5 ha česnakų), bet derlių dažniausiai stengiasi nuimti patys arba į pagalbą pasikvietę artimuosius. Ūkininkas pasakoja, kad tiesiog nėra ką pasamdyti uogų skynimo sezonui. „Kartais glumina, kiek žmonės nori uždirbti, kaip neadekvačiai vertina savo pastangas. Regis, užduotis tikrai paprasta – nuskinti prinokusias, raudonas braškes ir išskinti supuvusias, įgedusias, bet vis tiek priskina pusžalių, o sugedusių neišskina. Net mūsų keturmetis sūnus kokybiškiau skina, – stebisi uogų augintojas. – Net jei tai sezoninis darbas ūkyje, vis tiek tai yra darbas ir į jį turėtų žmonės žiūrėti atsakingai. Atsakomybės trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl stengiamės viską nudirbti savomis rankomis: jei nori atlikti gerai, turi pats viską daryti. Taip pat darbuotojų samdymas reiškia mažesnį uždarbį už parduotas braškes. Šie metai ir taip uogoms nepalankūs, nes dėl drėgmės pertekliaus nemaža dalis derliaus supus, ypač gaila ankstyvųjų braškių, kurios būna pačios didžiausios, deja, skaičiuojame, kad apie pusė jų šiemet liks laukuose.“

R. Bagdonas „Ūkininko patarėjui“ pasakoja, kad jo žmona Erika kurį laiką Norvegijoje dirbo braškių ūkyje, taip pat dar mokyklos laikais eidavo skinti uogų pas ūkininkus, kad užsidirbtų savo išlaidoms, deja, šiuolaikinis jaunimas motyvacija dirbti nepasižymi. „Sezoninės pagalbos ieškome per socialinius tinklus, dažniausiai kreipiasi 20–30 m. žmonės, o jaunesni, matyt, mieliau laiką leidžia prie ekranų, – svarsto ūkininkas. – Net ir tie žmonės, kurie atsiliepia į skelbimą, atėjus metui dirbti nepasirodo arba po pirmo pabandymo nusprendžia, kad per sunku. Vis dažniau pasvarstome apie ūkio mažinimą, nes kai nėra ko pasisamdyti, didelė derliaus dalis nueina perniek.“

Teko sumažinti auginamų uogų kiekį

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.