Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024
Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024

Braškių lysvėse – prarūgęs kompotas

2022/07/03


Vasaros pradžia visada asocijuojasi su kvapniomis lietuviškomis braškėmis. Visi nekantrauja, kada galės jų ligi soties prisivalgyti, uogienių išsivirti, užsišaldyti. Deja, tik prasidėjusį šiemetį braškių derlių paskandino prapliupusios liūtys. Vos tik jos liovėsi, vandenyje plaukiančias braškes užkaitino neįprastai didelė kaitra.

Vilija Rastauskienė braškes augina daugiau kaip 20 metų.

Auginti vis sunkiau

Braškių augintojai visiškoje neviltyje, nes lysvėse vietoje laukto derliaus daug kur telkšo prarūgęs supuvusių braškių kompotas. Panašu, kad vėlyvas braškių sezonas labai greitai baigsis.

Greta Vilkaviškio, Gudelių kaime daugiau kaip 20 metų braškes auginanti Vilija Rastauskienė šiuo metu augina apie 2 ha braškių. Dalis uogų, anot jos, žiemą iššalo, o pusė likusiųjų dabar nuskendo. Dėl gausaus lietaus braškes apsėmė vanduo ir tapo nebeįmanoma jų skinti. Praėjusią savaitę braškės dar tik buvo pradėjusios augti, sirpti, bet galutinai sunokti, deja, nespėjo. Pasak Vilijos, pastaraisiais metais braškes auginti tampa vis sunkiau. Panaši situacija, kai liūtys nuskandino pusę derliaus, nutiko prieš trejus metus. Braškyne, kaip ir dabar, telkšojo balos. Žemė lengva ir, regis, vanduo turėtų susigerti, bet nesiliaujant lietui, laukus ima semti.

„Tikriausiai gamta mums, seniesiems braškių augintojams, sako, kad jau gana, užtenka su jomis vargti. Jau keletą metų mažinam braškių plotus, o dabar galvojam, kad jas belieka tik užart. Rankiojam tik iš vagų galiukų, kur neužsemta. Ten labai gražios braškės, bet jų nedaug. O iš balų braškių juk netrauksi. Juolab kad jos nuskendo dar nespėjusios sunokti. Keletą dienų po vandeniu – kas iš tokių braškių? Jos tiesiog žalios supuvo“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo augintoja.

Vilija su vyru svarstė, kad gal reikėtų bandyti vandenį iš braškyno išpumpuoti, bet kur jį pilti – kaimynui į laukus? Apie kompensacijas dėl patirtų nuostolių V. Rastauskienė teigė net nesvajojanti, mat tos braškės, kurios nuskendo, buvo sodintos ne savo žemėje. Ji prisimena, kad kadaise yra gavusi kompensaciją, kai keletas hektarų braškių išdžiuvo.

V. Rastauskienė Vilkaviškio krašte yra viena pirmųjų, kuri užveisė didžiulius braškynus, augino bene daugiausia braškių, tai iki šiol buvo pagrindinė jos ūkio šaka. Braškės, braškių daigai ir gėlės – tai, kas visada davė pagrindinių pajamų. „Net ir vieną hektarą braškių užsodinti reikia didelių kaštų, o jei daugiau... Kažkada auginome apie 13 ha, gana ilgai buvo apie 10 ha braškių, bet pamažu ėmėme plotus mažinti. Dabar maždaug 2 ha auginame apie 15 veislių braškių. Reikia turėti bent keletą veislių, kad būtų ankstyvų, vidutinių, vėlyvų. Pirmosios braškės, kurias šiemet pavyko nuskinti ir parduoti, kainavo 5 Eur/kg. Tačiau kainos krenta kasdien. Jau gražiausios braškės kainuoja 3–4 Eur/kg, o jei kas atvyksta patys į laukus skintis, tai po 1,5–2 Eur tekainuoja“, – skaičiavo Vilija.

Braškių lysvėse ir dabar telkšo balos.

Tenka konkuruoti  

V. Rastauskienė braškėmis prekiauja Vilkaviškyje. Šio rajono augintojams, anot jos, didžiausią konkurenciją sudaro čia su braškėmis atvykstantys šakiečiai. „Mūsų augintojai, jei ne atvykėliai iš Šakių, turbūt išsiparduotų visas braškes, bet kai atvažiuoja šakiečiai, mums „šakės“, – tikino Vilija. – Ne vienam tenka dalį uogų namo parsivežti. Nesuprantu, kodėl jie savame rajone neprekiauja ar į Kauną neveža. Tiesa, aš su braškių daigais važiuodavau į Šakius, ten juos labai gerai pirkdavo, tai gal jie maniškes braškes užsiaugino ir dabar atveža atgal? Prieš 10–20 metų vienintelė čia prekiaudavau braškėmis. Pirmųjų braškių atsigabendavau į Vilkaviškio turgų apie pusę šimto kilogramų ir per valandą visas išparduodavau. Dabar gal patys žmonės braškių užsiaugina, atsirado daugiau prekeivių, o ir užsienietiškų uogų pilnos parduotuvės. Manau, dabar yra iškreipta rinka, nes dalis jaunimo, gavę paramos, griebėsi auginti braškes. Jiems svarbu braškes išsiparduoti, tad numuša kainą ir tada visiems augintojams bėda.“

Apima neviltis

Iš lysvių, kuriose surinkdavo apie 20 dėžių braškių, šiemet surenkama vos 3–4.

Pasak augintojos, dažniausiai pigiausios braškės ir jų daugiausia būdavo apie Jonines, kai visi pirkdavo urmu, virdavo uogienes, šaldydavo, o šiemet tokiu metu jos tik prasidėjo. Pigiausių braškių nebus daug, nes nemaža dalis nuskendo.

„Pernai braškių sezonas irgi buvo vėlyvas, truko vos tris savaites, nes uogos neužaugo, o paskui užėjo karščiai ir jos sudžiuvo. Ūkininkai net sutarčių su prekeiviais nespėjo pasirašyti, nes kol išsiaiškino, ką ir kaip daryti, staiga nebeliko kuo prekiauti, – prisiminė Vilija. – Šiemet dar norėjome naujus plotus braškėmis užsodinti, pasilikome žemės, susiruošėme daigų, bet nepavyko žemės išdirbti, nes be paliovos lijo, traktorius klimpo, purvas vėlėsi ant ratų, buvo neįmanoma pavažiuoti. Taigi viskas liko. Aš daug metų braškes auginau, pensiją iš jų užsidirbau, gal jau metas baigti. Gamta yra gamta – arba prisitaikai, arba išeini į užtarnautą poilsį.“

Ne tik dėl gamtos problemų, bet ir dėl neišvažiuojamų kaimo kelių vargas. Negana to, dar policija sugalvojo tykoti ūkininkų laukuose ir tikrinti blaivumą.

„Tądien nuo ankstyvo ryto girdėjom laukuose keistus garsus, bet nesupratom, kas vyksta. Važiuojant į braškyną, staiga už kanalo pradėjo kaukti policijos sirena. Siaubingai išsigandau, iššokau iš mašinos. Kaipmat prisistatė policininkė ir paklausė, ar aš negėrus. Ne, sakau, dar ir rytinės kavos nespėjau išgerti... Aš jau nuo 6 val. ryto po laukus lakstau. Gal policija tikisi sučiupti dar iš vakaro „šiltus“ ūkininkus?“ – svarstė braškių augintoja.

Problemų daugėja

Leonų ūkis, esantis greta Marijampolės, Trakiškių kaime, taip pat žinomas kaip auginantis braškes. Jie vieni pirmųjų atskuba į Marijampolę su puikiomis, prisirpusiomis uogomis. Tačiau šiemet dideliu džiaugsmu ūkininkai netrykšta, mat ir jų dalis uogų nuo drėgmės ir karščio supuvo. Neseniai Leonų ūkis pirkėjus informavo, kad braškių sezoną baigia, tik norintys patys prisiskinti uogų gali atvykti į ūkį.

„Jau keletą metų braškininkams sunku – tai nukaitina braškes, tai paskandina. Svarstom, ar dar verta šitą vargą vargti. Atrodė, kad braškės užaugs puikios, bet liūtys viską pakoregavo. Per daugiau nei 20 metų tokio puvinio braškyne neturėjom. Braškės lysvėse sparčiai gedo ir siaubingai dvokė, – ŪP pasakojo ūkininkė Žydrūnė. – Auginame apie 2 ha braškių, tik ankstyvų veislių, vėlyvų neturim, rinkome geras iš to, kas liko. Šiemet braškės ėmė nokti labai vėlai, nes buvo šaltas pavasaris. Pirmąsias skynėme birželio pradžioje, nors paprastai jų būdavo jau gegužę. Pirmųjų braškių pardavėme kokius 5 kg po 8 Eur, tačiau kainos ėmė labai greitai smukti, o braškės noko labai lėtai. Dabar po 2 Eur/kg moka tie, kurie patys atvyksta prisiskinti, žinoma, leidžiame ir prisivalgyti ligi soties.“

Norinčiųjų pasiskinti braškių yra, bet ne tiek, kiek tikėtasi. Kai braškių nedaug, anot Žydrūnės, skynėjų samdyti nebeapsimoka, nes tuomet ūkiui nelieka jokio uždarbio. Geriau, kai patys žmonės renkasi, tai bent kiek pajamų pavyksta gauti. „Iš lysvės gerais metais priskindavome apie 20 dėžių, o šiemet vos 3–4. Jau penkti metai, kai uždarbio iš braškių nėra. Dirbame tik iš inercijos, kad laukai tušti nestovėtų“, – atviravo ūkininkė.

Leonų ūkis braškėmis prekiaudavo maždaug iki liepos vidurio. Prieš savaitę turėjo būti didysis skynimas, bet atėję į laukus skynėjai rado supuvusias uogas. Braškės pradėjo gesti žalios, vos užsimezgusios. Net ir gražiosios, kurioms pavyko užaugti ir sunokti, šiemet nebuvo labai saldžios. Dabar, kai saulės daugiau, jos tapo saldesnės.

Braškių augintojai teigė nerimaujantys, kad dėl tokių orų gali kilti problemų ir su braškių kerais, nes per didelė drėgmė akivaizdžiai jiems pakenkė. Ten, kur braškės keletą dienų mirko po vandeniu, vargu ar jie spės atsigauti, sustiprėti ir sėkmingai peržiemoti.

Skinti nėra kam

Ūkininkų Stanynų braškių ūkis, esantis Varnupiuose (Marijampolės sav.), taip pat susidūrė su tomis pačiomis problemomis – laiku braškių daigų buvo neįmanoma pasodinti, uogos mezgėsi lėtai, vangiai noko, dalį derliaus paskandino liūtys, dabar uogynai kepa nuo kaitros. Pradėję prekybą braškėmis prieš savaitę, Stanynai planuoja, kad uogų galbūt bus iki liepos pabaigos, tačiau gali nutikti kaip pernai, kai visus planus sužlugdė karščiai ir braškės sudžiuvo.

Viena didžiausių problemų braškių augintojams dar ir tai, kad ūkiams sunkoka rasti skynėjų. Nors pinigai neblogi, bet darbas nelengvas, tad niekas nenori jo dirbti. Kai kam šiemet talkina ukrainiečiai, kai kam – jaunimas, norintis braškių privalgyti ir šiek tiek užsidirbti, bet yra ir tokių skynėjų, kurie dirba tik iki pirmojo uždarbio, o paskui nebepajėgia atlinguoti į laukus.

 

Autorės, Vilijos RASTAUSKIENĖS ir Tomo MAKAREVIČIAUS nuotraukos

2022.07.03 ŪP korespondentė Milda JONKIENĖ Susijusios temos - skaitykite: lietuviškos braškės, braškių derlius, Vilija Rastauskienė
Dalintis
2024/05/26

Migruojančių paukščių daroma žala žemdirbiams: valdininkams – per kietas riešutas

Pastaraisiais metais pasėlius siaubiančių migruojančių paukščių problema vis labiau aštrėja. Paukščiai ne tik išlesa, bet ir ištrypia nemažus pasėlių plotus, o ūkininkams belieka tik pasibėdoti. Žemės ūkio minist...
2024/05/26

Kambariniai augalai keliauja į lauką. Ar žinote, ko jiems iš tiesų reikia?

Kai išnešame kambarinius augalus į lauką, prasideda jų vasaros atostogos. Iš tiesų, kai jie ten jaučiasi gerai, rudenį namo sugrįžta sustiprėję, išaugę. Bet kaip ir žmonėms, taip ir augalams reikia skirtingų sąlygų: vie...
2024/05/26

Parama jauniesiems ūkininkams – geriausia investicija

Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas&ldqu...
2024/05/26

Ant Gedimino kalno – inovatyvus garso ir vaizdo gidas su virtualiosios realybės integracija

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ant Gedimino kalno pristato naujovę lankytojams – garso ir vaizdo gidą su virtualiosios realybės integracija. Šia pažangia technologija siekiama transformuoti lankytojų patirtį muziejuje, kviečiama...
2024/05/25

Svečiams pasiūlo žemaitiškų valgių – ruošia iš savo ūkyje užaugintų gėrybių

Kaimo turizmo sodyba ar ekologinis ūkis – kas svarbiau? Toks klausimas Žemaitijos širdyje, Telšių rajone, įsikūrusiai Gražinai Gaižauskienei ir sūnaus Manto šeimai veikiausiai nekyla. Abi veiklos gražiai papildo viena ki...
2024/05/25

Kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktus?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) vertina augalų apsaugos produktų (AAP) riziką ir juos registruoja, vykdo AAP naudojimo kontrolę.
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Šalis, kurioje miškai neša laimę žmonėms – įspūdinga Pietų Korėjos miškų politika

Per pastaruosius 30 metų Pietų Korėjos vyriausybė įgyvendino įspūdingą miškų politiką. Čia veikia 147 vaikų darželiai miškuose, 9 miškų edukaciniai centrai, 166 poilsio rekreaciniai miškai, 47 miško terapijos cen...
2024/05/25

Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/...