Briedžių populiacijos tyrimams Lietuvoje – Kauno Rotary klubo „Romuva“ parama

Rotary klubas įsipareigojo VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijai skirti vienkartinę 3 000 eurų neatlygintinę paramą. Šios lėšos bus tikslingai naudojamos briedžių populiacijos stebėsenai Lietuvoje, pasitelkiant modernius GPS antkaklius. Vykdomu moksliniu ir praktiniu projektu siekiama efektyviau stebėti gyvūnus, analizuoti jų elgseną bei migracijos kelius.

Ši parama VDU itin laukta, kadangi briedžių tyrimų situacija Lietuvoje ilgą laiką buvo palikta nuošalyje. Anot VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. Artūro Kibišos, paskutiniai briedžių tyrimai buvo daryti prieš 50 metų, o šiuo metu stebėti briedžių populiaciją yra kritiškai svarbu dėl pastebimo jų skaičiaus mažėjimo ir arealo pokyčių.

Pasak mokslininko, Lietuva yra pietinis briedžių paplitimo arealas – pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje jų jau praktiškai neliko, nes šie gyvūnai natūraliai traukiasi ten, kur šalta. Manoma, kad briedžiai pamažu gali pradėti trauktis ir iš Lietuvos teritorijos, o patį populiacijos susitraukimą jau jaučia tiek vietos specialistai, tiek Skandinavijos mokslininkai, atkreipiantys dėmesį į šią problemą.

Dar vienas nerimą keliantis populiacijos kokybės kriterijus – briedžių ragų matavimai. Ragai tiesiogiai parodo paties žvėries perspektyvumą: kuo jie didesni ir stipresni, tuo gyvūnas yra galingesnis. Visgi pastarojo meto duomenys rodo liūdną tendenciją – galingų, brandžių briedžių šalyje buvo rastas vos vienas.

Anot dr. A. Kibišos, pradedamas projektas su GPS antkakliais padės atsakyti į esminius klausimus: kokią teritoriją gyvūnas užima, kokiame miške būna, kada būna aktyvus, kiek nueina, kur migruoja.

Visgi briedžių stebėjimas sukelia ir techninių iššūkių. Klausimas, ar briedžiai apskritai yra linkę migruoti, lieka atviras – tai stipriai priklauso nuo konkrečių individų, nes dalis jų, kaip paaiškėjo, yra visiškai sėslūs. Norint gauti objektyvius ir moksliškai pagrįstus duomenis, tyrėjams būtina vienu metu turėti bent 20 sekamų gyvūnų populiaciją. Tai svarbu dar ir todėl, kad laukiniai žvėrys brangius GPS antkaklius miške neretai tiesiog nusiplėšia, todėl papildomas finansavimas leidžia užtikrinti tyrimų tęstinumą bei tikslumą.

Dr. A. Kibiša su kolegomis ne vienerius metus tiria ir į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įtrauktų stumbrų populiaciją. GPS sekikliais pažymėti stumbrai mokslininkams suteikia galimybę stebėti jų migracijos kelius.

VDU informacija