Briuselis mėgina malšinti ūkininkų pasipriešinimą „Mercosur“ susitarimui

Įtikinėjimo procesas

Bendrijos vykdomoji valdžia pristatė šį planą, teigdama, kad tai būdas „sustiprinti ES ūkininkų apsaugą“ ir įtikinti skeptiškai nusiteikusias valstybes nares prieš ilgai strigusio ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimo ratifikavimą.

Prancūzija, Lenkija ir Airija labiausiai priešinasi susitarimui, baimindamosi, kad jis pakenks jų žemės ūkio pramonei, ypač jautienos, paukštienos ir cukraus sektoriuose.

Siekdama išsklaidyti šiuos nuogąstavimus, Komisija įsipareigojo pateikti papildomą reglamentą, kuriame būtų išdėstytos apsaugos priemonės, kurios būtų įgyvendintos, jei žemės ūkio maisto produktų importas iš "Mercosur" šalių Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus pakenktų ES rinkoms, skelbia „Euractiv“.

Reglamentas buvo oficialiai pateiktas praėjus mėnesiui po to, kai ES vykdomoji valdžia pradėjo daugiau nei 25 metus derybų metu trukusio susitarimo tvirtinimo procesą.

Apsaugos priemonės

EK teigia, esą apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad „Mercosur“ tarifų lengvatos nepakenktų jautriems ES produktams, pavyzdžiui, jautienai, paukštienai ar cukrui. Tai leistų ES laikinai panaikinti tarifų lengvatas, jei būtų nustatyta, kad importas labai iškreipia rinką.

Pagal pasiūlymą, ši sąlyga gali būti taikoma, jei importo iš „Mercosur“ kainos nukrenta bent 10 proc. žemiau ES kainų, o importas lengvatinėmis sąlygomis per metus padidėja daugiau nei 10 proc. Arba ji taip pat galėtų būti taikoma, jei „Mercosur“ produktų kainos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėja 10 proc. ir išlieka 10 proc. mažesnės nei ES.

Be to, Komisija teigia, kad vienos ar kelių valstybių narių prašymu ji „nedelsdama“ pradės tyrimą. Skubiausiais atvejais Komisija gali aktyvuoti laikinąją apsaugos priemonę per 21 dieną, jei yra „pakankama žalos rizika“.

Paukštininkai vertina skeptiškai

Tačiau ūkininkų grupės tokias priemones bei EK pastangas vertina pakankamai skeptiškai. ES paukštienos gamintojams atstovaujanti AVEC perspėjo, kad mechanizmas yra „iliuzinis ir neveikiantis“, teigdama, kad dabartinės ir naujai numatytos importo kvotos neleidžia pasiekti tos 10 proc. ribos.

„Ši apsaugos priemonė sukurta taip, kad ji realiai niekada nebūtų taikoma paukštienai... Dėl dabartinės importo struktūros ir laipsniško naujų tarifinių kvotų (TRQ) įvedimo pirmosios sąlygos įvykdyti iš esmės neįmanoma. Praktiškai ši apsaugos priemonė yra iliuzinė ir neveikianti“, – teigia paukštienos gamintojai. – „Tai nėra tikras apsaugos mechanizmas, o daugiausia kaip komunikacijos priemonė, kuria Komisija gali pristatyti susitarimą kaip subalansuotą, siekdama paveikti valstybes nares ir išvengti prieštaravimų iš šalių, kurios jam priešinasi“.

Europos paukštininkystės sektorius pakartojo savo griežtą nepritarimą ES ir „Mercosur“ susitarimui, akcentuodamas, jog dėl šio susitarimo ES gamintojai susidurs su nesąžininga konkurencija, nes importuojami produktai neatitinka aukštų ES aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų.

Taip pat pastebima, jog be suvienodintų standartų ir privalomo kilmės ženklinimo, ES vartotojai neturės jokio būdo žinoti, kada jie vartoja „Mercosur“ paukštieną.

AVEC daro konkrečią išvadą: „ES negali pasikliauti tuščiomis apsaugos priemonėmis. Ji turėtų užtikrinti sąžiningas taisykles, abipusiškumą ir skaidrumą, jei nori apsaugoti savo ūkininkus, darbo vietas kaimo vietovėse ir vartotojus“.

Cukraus sektoriaus argumentai

Cukrinių runkelių augintojų asociacija CIBE išsakė panašią kritiką, ragindama ES sutelkti dėmesį į gamybos standartų suvienodinimą, o ne į menamas apsaugos priemones: „CIBE išanalizavo Komisijos pasiūlytas dvišales apsaugos priemones ES ir „Mercosur“ susitarime. Rezultatas aiškus: ji niekada neveiks ES cukraus atveju! Praktiškai ES cukrinių runkelių sektorius nebus geriau apsaugotas. Apsaugos sąlygos net ir šioje sustiprintoje versijoje ne tik nesuteikia reikšmingų garantijų mūsų sektoriui, nes tyrimo laikotarpiu, jei toks bus, ES cukraus sektorius ir toliau būtų sutrikdytas, bet ir visiškai neatrodo veikiančios. Nes tyrimo, vedančio prie nuolaidų sustabdymo arba kompensacijos, rezultatas atrodo labai mažai tikėtinas, atsižvelgiant į nuolaidų pobūdį ir cukraus rinkų realybę bei veikimą. Tai „tuščia“ apsaugos priemonė mūsų sektoriui. Todėl Komisijos „budrumas“ greičiausiai apsiribotų stebėjimu, ar šios susitarime numatytos importinio cukraus tarifinės kvotos bus įvykdytos, ar ne. Dar blogiau, kad ES ir „Mercosur“ susitarime nėra sąžiningų taisyklių, užtikrinančių vienodas sąlygas ES cukrinių runkelių ir „Mercosur“ cukranendrių augintojams. Todėl CIBE ragina numatyti vienodas konkurencines sąlygas, o ne neįgyvendinamas apsaugos priemones!“

Pasiūlymas teikiamas Tarybai ir Europos Parlamentui, kad šie jį patvirtintų ir atliktų galimus pakeitimus.

Parengė Ričardas Čekutis