Susitikimuose siekta aptarti būsimą ES daugiametę finansinę programą ir joje numatytą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) dalį, atkreipiant dėmesį į Baltijos šalių ir Suomijos išskirtinę padėtį dėl sienos su valstybe agresore.
Pasak LŽŪT pirmininko J. Vilionio, jau trečią dešimtmetį besitęsianti Baltijos šalių žemdirbių diskriminacija, mokant jiems mažesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, pagaliau turi baigtis. „Dar 2018 m. pats vežiau į Briuselį per 52 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją, reikalaujančią suvienodinti mums tiesiogines išmokas. Su kiekviena BŽŪP reforma prie ES vidurkio „artėjam, artėjam“, bet taip ir nepriartėjam. Pastaruoju metu Lietuvos ūkininkai labiau priartėja prie bankroto, o ne prie ES išmokų vidurkio. Tikrai pavargome nuo tokios diskriminacijos ir ją būtina galutinai išspręsti“, – teigė J. Vilionis.
Pasak LŽŪBA prezidento E. Pranausko, Lietuvos žemės ūkis tikrai turi kuo didžiuotis. Esame žalias, tvarkingas, švarius vandenis ir dirvožemį turintis kraštas, puoselėjantis ilgaamžes žemdirbystės tradicijas. Svarbiausia, kad biurokratai leistų ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms užsiimti tuo, ką šie moka geriausiai – dirbti žemę, auginti gyvulius ir aprūpinti žmones maistu. „Kiekvienas dirbtinis ribojimas, mažinimas, karpymas ir draudimas galiausiai pavirsta nepagamintu pieno litru, neužaugintu grūdu ir valstybės biudžetą nepapildžiusiu euru. Tokia politika nėra toliaregiška, ypač turint galvoje dabartinį geopolitinį kontekstą, visai šalia vykstančius neramumus. Apsirūpinimas maistu neturi būti vien skambūs žodžiai. Visos institucijos – tiek nacionalinės, tiek ES – turi sutelkti pastangas, kad Lietuvos žemės ūkis įveiktų dabartinę stagnaciją, o į sektorių ateitų jaunų specialistų, matančių jame karjeros perspektyvų. Būtent todėl ir esame Briuselyje“, – teigė E. Pranauskas.
KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius akcentavo investicijų trūkumą žemės ūkyje ir maisto sektoriuje dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. Pasak jo, būtinos specialios ES priemonės, skatinančios tiek vietos, tiek užsienio investicijas, ypač į maisto perdirbimą ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą regione.
„Papildomai vienas aktualiausių iššūkių – energetinis atsparumas. Siūlome ES finansavimą nukreipti į elektros kaupiklius, rezervinius generatorius ir autonominę elektros gamybą, kad ūkiai, kooperatyvai ir maisto perdirbėjai galėtų veikti net ir nutrūkus elektros tiekimui. Žmogus gali kurį laiką išgyventi be elektros, tačiau be maisto ir vandens – ne. Todėl maisto gamybos tęstinumas turi tapti Europos pasirengimo krizėms dalimi“, – pabrėžė M. Maciulevičius.
Susitikimuose ES komisarams pateikta statistinė informacija, pagrindžianti, kad, užtikrinus prieigas prie deramos finansinės paramos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos regionas būtų itin palankus vystyti žemės ūkį. O štai žemės ūkio komisaras pateikė naujausius skaičiavimus, pagal kuriuos Lietuvai, Latvijai ir Estijai naujuoju laikotarpiu galėtų tekti maždaug po 0,5 mlrd. Eur daugiau nei dabar. Tačiau didelė dalis būsimo finansavimo vis dar priklausys nuo valstybių narių sprendimų.
Eurokomisaras Ch. Hansenas pabrėžė, kad dėl žemės ūkio finansavimo būtina diskutuoti ne tik su žemės ūkio, bet ir su finansų ministrais bei vyriausybių vadovais. „LŽŪT nepaliaujamai susitikinėja su Lietuvos ir ES politikais bei sprendimų priėmėjais tam, kad jų priimami sprendimai būtų pagrįsti ne tik sausomis kabinetinėmis žiniomis, bet ir mūsų, praktikų, patirtimi, siūlymais ir vizija.
Būtent tokios veiklos krypties LŽŪT ir ją sudarančios organizacijos ketina laikytis ir toliau“, – teigė LŽŪT pirmininkas J. Vilionis.
LŽŪT informacija
Mindaugo MACIULEVIČIAUS nuotraukos