Siūloma leisti be aukciono pirkti iki 10 ha valstybinės žemės, mažinti lėšų dalį Gynybos fondui

Kartu siūloma peržiūrėti pajamų už parduotą žemę paskirstymą – sumažinti Gynybos fondui tenkančią dalį daugiau lėšų nukreipiant melioracijai.

Ministro teigimu, norima gerinti sąlygas ūkininkams, įveiklinti laisvą valstybinę žemę didesnę gautų pajamų dalį skiriant žemės būklei gerinti.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisomis siūloma nustatyti, kad ūkininkai ar su valstybiniais sklypais besiribojančių privačių žemių savininkai be aukciono galėtų įsigyti iki 10 hektarų ploto sklypus. Dabar ši riba siekia 3 hektarus.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks ribojimas trukdo ūkininkams įsigyti jų jau dirbamus sklypus, į kurių projektavimą, kadastrinius matavimus bei žemės gerinimą jie yra investavę. 

Taip pat siūloma žemę parduoti už nustatytą grynąją rinkos vertę atsisakant reikalavimo, kad jos kaina būtų nustatoma individualią rinkos vertę didinant 25 proc.

Pajamos – perpus gynybai ir melioracijai

Be to, siūloma iš esmės keisti valstybės biudžeto pajamų, gautų už parduotus tokius sklypus, paskirstymą, 50 proc. numatant Žemės ūkio duomenų centrui – melioracijos statinių atnaujinimui bei apleistų žemių mažinimui, o dar 50 proc. – Valstybės gynybos fondui.

Šiuo metu fondui pervedama 80 proc. pajamų, o dar po 10 proc. skiriama Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir Žemės ūkio duomenų centrui – melioracijos darbams.

„Valstybės gynybos fondui ir toliau būtų užtikrinama reikšminga dalis pajamų iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. (...) Būtų suderinti du valstybės politikos prioritetai – valstybės saugumo finansavimas ir žemės ūkio paskirties žemės bei melioracijos infrastruktūros būklės gerinimas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

NŽT finansavimo iš šio šaltinio K. Mažeika siūlo visiškai atsisakyti motyvuojant tuo, kad įstaigos funkcijos turi būti finansuojamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

„Šios pajamos gaunamos realizuojant valstybės turtą – žemės ūkio paskirties žemę, todėl tikslinga jas nukreipti į konkrečias žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sąlygų gerinimo priemones“, – rašoma dokumente.

Pasak K. Mažeikos, padidinus Žemės ūkio duomenų centrui skiriamų lėšų dalį būtų galima investuoti į melioracijos infrastruktūrą, mažinti apleistus žemės plotus.

Pataisas taip pat parengė parlamentarai Algirdas Butkevičius, Dainius Varnas, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Rūta Miliūtė, Jekaterina Rojaka ir Domas Griškevičius.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.