Bulvių augintojų viltys – debesyse

Genda vos nukastos

Kelmės r. Girnikų k. daržoves auginantis Algimantas Vaupšas šiemet pajuto visą gamtos stichijų jėgą. „Labai daug lietaus gavome liepos pabaigoje – 200 mm/1 kv. m vandens suvertė per trumpą laiką. Bulvių šiemet turiu 90 ha. Jau pradėjome po truputį kasti. Iš karto matyti, kad dalis bulvių pradeda gesti. Nežinia, kas bus, kai ilgėliau pasilaikys. Dar ir naktį į pirmadienį „palaistė“ – matuoklis rodė 44 mm. Vėl viskas šlapia, į laukus negalima įvažiuoti. Ne į gerą toks lijimas“, – „Ūkininko patarėjui“ guodėsi ūkininkas.

Ne vienus metus ūkininkaujantis A. Vaupšas minėjo, kad ir pernai rudenį lietaus netrūko, bet bulvės tuo metu jau buvo beveik nukastos. Šiemet situacija kur kas sudėtingesnė. „Lenkijoje bulvės labai pigios. Bet kaimynai skęsta. Gal bulvių kainos kažkiek dėl to keisis? Kaip bus, pamatysime metų pabaigoje. Tiesa, ir mes, jei dar lietaus užvers, patys išplauksime, nebebus ko kasti. Teks egiptietiškas bulves valgyti“, – galimas nelinksmas perspektyvas vardijo ŪP pašnekovas.

Dėl liūčių nuskendo ir apie 12 ha ūkininko auginamų kopūstų. O iki gamtos šėlsmo tiek bulvių, tiek kopūstų, tiek kitų A. Vaupšo auginamų daržovių laukai buvo pavyzdiniai. 

Gamta siuntė išbandymus

Šakių r. Veršių k. ūkininkaujantis Jonas Daugėla su žmona Vaida augina daugiau kaip dešimties veislių bulves. Ūkininkas tikisi vidutinio derliaus, nes gamta nelepino ir šio krašto. „Orai šiemet pasitaikė ekstremalesni. Vargino karščio bangos, ne viena liūtis. Prilydavo per kartą ir 50 mm, ir net iki 100 mm. Bulvėms tokie išbandymai nepatinka, ši daržovė nemėgsta nei aukštų temperatūrų, nei pernelyg didelės drėgmės. Bulvės pradėjo anksčiau bręsti. Kiek prikasime, galima tik numanyti. Pernai daugmaž vienodai visų veislių bulvės užderėjo. Šiemet jau aišku, kad tarp veislių bus skirtumų – vienų veislių dera geriau, kitų – prasčiau. Tos bulvės, kurios per karščius pradėjo augti, bus prastesnės, tos, kurios vėliau gavo lietaus, bus geresnės“, – pasakojo ūkininkas. Po liūčių bulvės buvo apsemtos net iki vagų viršaus. Nukentėjo iki 7 proc. bendro bulvių ploto.

Lietuvos viduryje, Pėdžių k., Kėdainių r., 26 ha plote bulves auginantis Rolandas Andrulis jau pradėjo kasti vėlyvesnės veislės bulves. Jei orai leis, maždaug per tris savaites turėtų visas nukasti. „Nei labai geras derlius, nei labai blogas, toks per vidurį. Labai smarkių liūčių mums nekliuvo, tai didelių netekčių irgi nėra. Visas bulves tiekiame vietinei rinkai“, – sakė ŪP pašnekovas.

21 metus gyvuojančios kooperatinės bendrovės (KB) „Bulvių namai“ direktorius Remigijus Grumčius teigė, kad šis sezonas bulvių augintojams iššūkių nepagailėjo. Pavasaris buvo šaltas, vėliau užklupo karščiai ir sausra. Teko kai kuriuos bulvių plotus papildomai laistyti – kur buvo galimybės. Dar vėliau labai smarkiai prilijo. Ištisi kontrastai. Karštis padarė neigiamą įtaką – kai kurių veislių bulvės susirgo rauplėmis.

„Visokių metų esame matę, ir geresnių, ir blogesnių laikų išgyvenę. Šis sezonas, manau, bus apie viduriuką. Bet tiksliai bus galima pasakyti, kai visos bulvės bus aruoduose – apie spalio vidurį, jo antrojoje pusėje“, – tvirtino R. Grumčius.

12 ha bulvių Palendrių k. (Šilutės r.) auginantis Virginijus Stasiulis minėjo, kad liepos pabaigos liūčių pavyko išvengti. „Tačiau praėjusį sekmadienį tiek gavome lietaus, kad viskas plaukė. Iki šiol bulvių vagose vanduo stovi į žemę nesusigėręs. Nežinia, kas iš bulvių liks, jei taip kelias dienas dar vanduo pasilaikys prie nemenkos šilumos. Pievos pavirto balomis, antys plaukioja... Kaimynai, kurie augina nedidelius bulvių laukelius, sau pasikasa, pasakojo, kad dalis bulvių – parudavusios, parūdijusios“, – kalbėjo V. Stasiulis.

Ūkininkas teigė, kad būtų neblogai už 1 kg bulvių gauti bent po 35 ct. O kaip bus – pamatys. „Kad tik būtų ką parduoti, nes artimiausiomis dienomis vėl prognozuojami smarkūs lietūs. Būtų gerai, jei mūsų kraštą jie aplenktų“, – vylėsi ŪP pašnekovas.

Nelengva konkurencija

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė LUKOŠEVIČIENĖ:

„Pernai Lietuvoje auginamų bulvių plotų buvo padidėję iki 9 863 ha, šiemet sumažėjo 292 ha (apie 3 proc.) ir supanašėjo su 2022 m. buvusiais plotais. Bulvių plotai kinta pirmiausia dėl sėjomainos arba rinkos. Ūkininkai, vienais metais sulaukę prastesnės kokybės, mažesnio bulvių derliaus, auginamų bulvių plotus sumažina natūraliai, skaičiuodami savo finansus.

Bulvių augintojams sezonas dar nėra pasibaigęs. Pagrindinis derlius bus pradedamas imti rugsėjo pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad kiekybiniai praradimai – neišvengiami. Dėl liepos pabaigoje praslinkusių liūčių yra nemažai žuvusių bulvių plotų. Viename Šiaulių regiono ūkių užmirko net 20 ha bulvių, dideli plotai ir kitų daržovių, atsidūrusių po vandeniu. Tokių bulvių kokybė bus tikrai labai prasta, jei iš viso bus įmanoma įvažiuoti į laukus ir nukasti dar likusias.

Ankstyvosios bulvės užaugo mažesnės negu praėjusiais metais dėl nepalankių gamtos sąlygų. Šios bulvės bus realizuotos, ūkininkai nelaikys jų saugyklose.

Bulvių augintojai susiduria ne tik su nenuspėjamais gamtos iššūkiais, lokaliomis liūtimis, ilgalaikėmis sausromis. Bulves puola ligos, kenkėjai, su kuriais sudėtinga kovoti. Lietuva yra priskiriama šiaurinei Europos daliai, augalų apsaugos priemonių paletė, kurią galima mūsų šalyje naudoti, yra ribota, todėl Lietuvos bulvių augintojams yra labai sunku konkuruoti su kitomis rinkomis.“

Reikalauja daug žinių ir darbo

„CropLife Lietuva“ direktorė Zita VARANAVIČIENĖ:

„Bulvės yra mūsų antroji duona. Jas, kaip ir kitus maisto produktus, retkarčiais pasiekia maisto mados – vienu metu bulves valgyti buvo nebemadinga, dabar bulvės – vėl puikus maisto medžiagų šaltinis. Žvelgiant į istorijos puslapius, bulvių svarbą apsirūpinant maistu iliustruoja 1845–1852 m. Airiją ištikęs didysis, arba bulvių maro sukeltas, žmonių badas ir masinės mirtys. Bulvių maro sukėlėjas Phytoftora infestans sunaikino 75 proc. bulvių pasėlių ir tai turėjo pražūtingų pasekmių Airijos gyventojams.

Bulvių auginimas iš augintojų reikalauja daug žinių ir darbo. Bulvės serga ne tik maru, bet ir sauslige, įvairiais puviniais ir kitomis bakterinėmis bei virusinėmis ligomis. Be visiems gerai žinomų kolorado vabalų, bulves puola amarai, spragšių lervos, nematodai. Todėl tik bulvių auginimo technologijos išmanymas, tokių agronominių principų, kaip sėjomaina, paisymas, tinkamas augalų maitinimas ir laiku atliekama piktžolių kontrolė bei apsauga nuo ligų ir kenkėjų garantuoja derlių.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) tinklalapyje galima rasti bulvėms skirtas integruotos kenksmingų organizmų kontrolės gaires. Apie ligų sukėlėjų atsparumą galima rasti informacijos FRAC gairėse. Kiekvienas laukas, kiekviena veislė yra individuali, todėl visada patariu dėl augalų apsaugos konsultuotis su mokslininkais ar konsultantais. Šiaurės zonos mokslininkai ir ekspertai dalyvauja tradiciniame renginyje, kuris vadinamas NORBARAG. Jame išsamiai aptariamos atsparumo augalų apsaugos produktams problemos regione, parengiamos rekomendacijos, kurios adaptuojamos konkrečiai šaliai, atsižvelgiant į ūkininkavimo sąlygas, ligų ir kenkėjų atsparumo lygį. Informacija apie atsparumo problemas nuolat atnaujinama ir pateikiama žemdirbiams, rengiamos atsparumo mažinimo rekomendacijos, kurios viešinamos įvairiuose renginiuose, populiarioje spaudoje.

2024 m. gegužės 28 d. organizacijos išplatino dokumentą, kuriame teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) bulvių augimas tampa rizikingu ir kviečia visus imtis veiksmų, norint išsaugoti bulvių auginimą Bendrijoje. Nerimą pasėjo fungicidams atsparios bulvių maro rasės (R geno) plitimas. Pirmasis žingsnis – pripažinti problemą, suburti ekspertus, mokslininkus ir keistis naujausia informacija, užtikrinti įvairaus veikimo būdo fungicidų prieinamumą, stebėti bulvių maro sukėlėjo plitimą ir skatinti naujų efektyvių apsaugos būdų, įskaitant atsparių bulvių veislių kūrimą, tyrimus ir pritaikymą praktikoje. Antra – imtis aktyvių veiksmų atsparių rasių plitimui stabdyti ir tai turėtų apimti visas ūkininkavimo formas, norint pasiekti rezultato.“

Savaite anksčiau

IKI komunikacijos vadovė Gintarė KITOVĖ:

„Šiais metais pirmosios lietuviškos šviežios bulvės IKI parduotuvių lentynose pasirodė nuo pat pirmos birželio dienos, t. y. beveik savaite anksčiau nei praėjusiais metais. Pirmųjų bulvių derlius dar būna ne toks didelis, tad jų kaina vos prasidėjus prekybai buvo 1,49 Eur/kg. Tačiau sezonui įsibėgėjant turimi kiekiai auga, kainos mažėja. Pavyzdžiui, dabar 1 kg lietuviškų bulvių kainuoja nuo 79 ct. Kadangi bulvės pirkėjų labai mylima prekė, dažnai joms taikome papildomus pasiūlymus, akcijas.

Bulvės IKI parduotuves pasiekia iš įvairiausių Lietuvos kampelių: Šilutės, Kėdainių, Šakių, Vilkaviškio, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus.“

Autorės ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.