Bulvių kainų žemėlapis: kur pigiausia, o kur – brangiausia

Bulvė – ne tik skani, bet ir naudinga: kalio, skaidulų ir vitamino C šaltinis mūsų kasdienėje mityboje.

Ir vis dėlto kaip keičiasi jos didenybės kaina? Žemės ūkio duomenų centro analizė, apimanti septynių didžiausių Lietuvos apskričių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus – turgavietes, rodo, kad vidutinė bulvių kaina 2025 m. sausio–spalio laikotarpiu siekė 89 centus už kilogramą.

Palyginti su 2024 metais, kai bulvės kainavo apie 81 centą, jų kaina išaugo maždaug 10 procentų.

Vis dėlto, įvertinus infliaciją ir maisto produktų brangimą, šių metų bulvių kaina vis dar nesiekia 2023-ųjų lygio, kai kilogramas kainavo vidutiniškai 88 centus.

Pasak Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės dr. Irmos Jankauskienės, 2024-ieji išsiskyrė ypač žemomis bulvių kainomis dėl gero derliaus ir gausios pasiūlos visoje šalyje, o 2025 metais kainų augimą lėmė gamtinės sąlygos ir padidėjusios auginimo bei transportavimo išlaidos.

„Šiemet, po vėsesnio ir lietingesnio pavasario, derlius buvo kuklesnis, o augę energijos ir logistikos kaštai šiek tiek augino kainas. Vis dėlto jos išlieka stabilios – panašios kaip 2023-aisiais“, – aiškina dr. I. Jankauskienė.

Nuo pigiausios Klaipėdos apskrities iki Vilniaus

Nors Lietuva atrodo nedidelė, bulvių kainų skirtumai tarp regionų išlieka ryškūs – nuo pigiausių iki brangiausių apskričių turgaviečių skirtumas siekia apie penktadalį (18 proc.).
Analizuojant 2025 m. sausio–spalio kainų vidurkius, matyti, kad pigiausios bulvės fiksuotos Klaipėdos apskrityje – vidutiniškai 0,83 euro už kilogramą. Nedaug brangesnės – Marijampolės (0,85 €), Alytaus (0,87 €) ir Panevėžio (0,88 €) apskrityse.

Kaune bulvės kainavo apie 0,89 euro, o brangiausios – Šiauliuose (0,93 €) ir Vilniuje (0,98 €).

Pasak Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto dr. Evaldo Stankevičiaus, kainų skirtumus lemia ne tik derlius ar sezoniškumas, bet ir vietos rinka.

„Kainas formuoja ne vien gamtinės sąlygos. Didmiesčiuose, ypač Vilniuje, bulvės dažniau parduodamos jau atrinktos, nuplautos ar fasuotos – tai natūraliai padidina kainą. Tuo tarpu Klaipėdos ar Marijampolės apskrityse dalis prekybos vyksta tiesiogiai iš augintojų, todėl grandinė nuo lauko iki prekystalio trumpesnė, o kaina – mažesnė“, – aiškina dr. E. Stankevičius.

Šviežių bulvių efektas

Bulvės – vienas aiškiausių sezoniškumo pavyzdžių Lietuvos turgavietėse. Metų pradžioje jų kaina svyruoja apie 70 centų už kilogramą, tačiau birželį, kai pasirodo pirmosios šviežios bulvės su plona odele, kainos šokteli net 2,5 euro.

Tuo metu turgavietėse galima pamatyti įdomų kontrastą – šalia prekiaujama ir pernykščiu, ir nauju derliumi, o kainų skirtumas tarp jų gali siekti net dvigubai.

Ankstyvosios bulvės kasamos jau birželio mėnesį – tai pirmasis, trumpas, bet lauktas derlius. Tuo tarpu pagrindinis bulviakasis prasideda rudenį, kai naktys rasotos ir žemė drėgna – ūkininkai sako, kad bulvės prinoksta tuomet, kai rasa jau nebeišdžiūva.

Tuomet ir kainos ima kristi – rugpjūtį–rugsėjį jos po truputį slūgsta, o spalį–gruodį kilogramo kaina grįžta iki 60–70 centų.

Žiemos mėnesiais, kai bulvės tampa kasdieniu, o ne „sezoniniu“ produktu, jų kaina išsilygina ir išlieka stabili iki naujo derliaus.

Šis ciklas kartojasi metai iš metų, o birželio „šviežių bulvių efektas“ – tarsi trumpas vasaros ekonomikos pulsas, rodantis, kaip mūsų pirkimo įpročius lemia ne skaičiai, o kvapas, skonis ir laukimo jausmas.

ŽŪDC informacija