Bulvių perteklius Europoje muša kainas

Augintojai skelbia pavojų

NEPG asociacija, vienijanti bulvių augintojus iš keturių didžiųjų bulvių auginimo šalių Šiaurės Vakarų Europoje (Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos), savo pranešime spaudai teigia: „Bulvių augintojai visoje šiaurės vakarų Europoje susiduria su itin sudėtingu laikotarpiu. Atviros rinkos kainos yra labai žemos – nuo ​​0,50 iki 4,00 EUR/100 kg, priklausomai nuo šalies, veislės ir sąlygų, o pirkėjų susidomėjimo praktiškai nėra, tuo metu perdirbimo pramonė aiškiai pareiškė, kad tiek sutartinės kainos, tiek sutartiniai kiekiai 2026/27 sezonui sumažės“.

Asociacija mano, kad NEPG zonos bulvių produkcija šiemet pasieks apie 27,2 mln. tonų, t. y. 10 proc. daugiau nei 2024 m.

„Šiame kontekste kiekvienas augintojas turi sau užduoti esminį klausimą: ar jis gali sau leisti prisiimti ekonominę riziką išlaikydamas dabartinį bulvių plotą, ar turėtų apsvarstyti galimybę jį sumažinti?! Rinkos jėgos yra negailestingos, todėl išgyvens tik stipriausi!“, – nerimauja augintojai.

Nerimauja ir prancūzai

Prancūzijos nacionalinė bulvių augintojų sąjunga (UNPT) taip komentuoja praėjusį sezoną: „2025 m. bulvių auginimo kampanija išryškino žiaurias disbalanso pasekmes, kai gamyba auga sparčiau nei paklausa. (...) Nėra jokių požymių, kad Prancūzijos ir Europos rinkos – tiek maistinių, tiek perdirbamų bulvių – galės atsigauti 2026 m. ir be įtampos absorbuoti bent vieną papildomą toną. Problema yra ne gamybos trūkumas, o rinkos galimybių trūkumas“.

UNPT teigia, jog šiemet nacionalinė maistinių bulvių produkcija gali siekti 8,5 mln. tonų, t. y. beveik 900 000 tonų daugiau nei pernai. Šis precedento neturintis, aukščiausias per daugiau nei dešimtmetį lygis yra susijęs su išskirtiniu bulvių auginimo žemės ploto padidėjimu, pasiekusiu 197 000 hektarų (+25 proc. nuo 2023 m.).

Pagrindiniai veiksniai

Pasak NEPG, šią sudėtingą situaciją lėmė įvairūs veiksniai. Kalbant apie pasiūlą, palankios sąlygos ankstyvam sodinimui, geras vandens prieinamumas, vidutiniškai 7 proc. padidėjęs apsodintas plotas ir vidutiniškai 5 proc. padidėjęs derlius lėmė, kad „didžiojo ketverto“ šalių derlius yra maždaug 10 proc. didesnis nei praėjusiais metais.

Kalbant apie paklausą, matyti, kad pasaulinė šaldytų bulvyčių rinka mažėja, o tai lemia keli veiksniai: Donaldo Trumpo administracijos nustatyti tarifai, stiprus euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ir augantys perdirbtų produktų pardavimai iš Kinijos, Indijos, Egipto ir Turkijos.

Per pastaruosius du sezonus Kinija ir Indija 10 kartų padidino šaldytų bulvyčių eksportą į kaimynines šalis. Dabartiniai eksporto kiekiai jau viršija 500 000 t. Tuo tarpu ES-27 eksportas mažėja antrą sezoną iš eilės.

Siūlo mažinti plotus

Dėl sudėtingos padėties žemės ūkio produktų rinkoje bulvių augintojų iš „didžiojo ketverto“ šiaurės vakarų Europos šalių pramonės asociacijos siūlo ūkininkams, planuojant 2026 m. pasėlių plotus, apsvarstyti galimybę sumažinti bulvių auginimo mastą: „Nėra jokių požymių, kad konkurencingumo problemos, turinčios įtakos Europos šaldytų bulvyčių rinkai, bus išspręstos artimiausiu metu. Bulvių augintojai turi atidžiai apsvarstyti, ar pelninga toliau auginti bulves tokiu pačiu mastu ir su tokiomis didelėmis metinėmis žemės nuomos išlaidomis“.

UNPT asociacija dar griežčiau įspėja Prancūzijos bulvių augintojus: „Kiekvienam bulvių hektarui reikia kelių tūkstančių eurų investicijų dar prieš nuimant pirmąją toną derliaus. Tai yra gamybos sąnaudos, kurios, beje, kasmet didėja. Neturint tvirtos sutarties, stabilios rinkos kiekio ir geros kainos, kontroliuojamos sandėliavimo strategijos ir tvirtų pinigų srautų, kiekvienas papildomas hektaras gali greitai tapti ūkio ekonominio žlugimo priežastimi. Gamybos laisvės nereikėtų painioti su laisve rizikuoti pragyvenimu – arba, atitinkamai, viso sektoriaus stabilumu. Todėl ruošiantis 2026 metų sezonui, reikia aiškios perspektyvos tiek individualiai, tiek kolektyviai. Lengvų rinkų pažadas neegzistuoja. Kalbama ne apie bulvių auginimo atsisakymą, o apie tikrovės pripažinimą: reiklūs, rizikingi, kapitalui imlūs augalai, kurių pelningumas priklauso nuo mokios ir stabilios rinkos“.

Kaimynai muša rekordus

Kaip praneša specializuotas portalas potatopro.com, Lenkijos bulvių eksportas nuo 2025 m. sausio iki rugpjūčio mėn. pasiekė rekordinį 107 540 tonų kiekį, parduotą 31 šaliai. Pagrindinė pirkėja išliko Ukraina – 57 110 tonų, po jos sekė Rumunija (11 900 t), Moldova (9 920 t), Baltarusija (6 520 t), Vokietija (5 630 t), Italija (5 010 t), Slovakija (2 780 t), Latvija (2 400 t), Ispanija (1 250 t) ir Jungtinė Karalystė (820 t).

Eksporto pajamos iš viso sudarė 151,99 mln. zlotų (30,4 mln. eurų), palyginti su 110,04 mln. zlotų (22,0 mln. eurų) prieš metus. Pajamos iš eksporto į Ukrainą sudarė beveik pusę visų pajamų: 73,94 mln. zlotų (14,8 mln. eurų). Dideli pardavimai taip pat užfiksuoti Rumunijoje: 16,04 mln. zlotų (3,2 mln. EUR) ir Moldovoje: 12,58 mln. zlotų (2,5 mln. EUR).

Tačiau nepaisant rekordinio eksporto, Lenkija importavo 171 690 tonų bulvių, kurių vertė siekė 55,2 mln. eurų, iš 24 šalių, daugiausia Vokietijos.

Pranešama, jog ir Lenkijos bulvių rinka susiduria su dideliu pertekliumi. Bendra produkcija 2025 m. siekė 6,8 mln. tonų, o vidaus suvartojimas neviršijo 6 mln. tonų. Šis perteklius, kurį lėmė tiek išplėsti auginimo plotai, tiek palankus derlius, darė spaudimą mažinti kainas, ypač bulvių, skirtų tiesioginiam vartojimui. Bulvių, perdirbtų traškučiams, bulvytėms fri ar krakmolui, kaina liko mažiau paveikta.

Parengė Ričardas Čekutis