Būti ar nebūti Lietuvos žemės ūkiui?

Įtampa ir nežinomybė

Pieno ūkius mala pasaulinė pieno krizė, kuri, kaip įprasta, skaudžiausiai smogia tokioms šalims, kaip Lietuva, kuri eksportuoja daug pieno produktų. Apie sunkmetį kalba ir grūdų augintojai, labiausiai akcentuojantys šiemet pradėtą taikyti Europos Sąjungos (ES) pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmą (angl. CBAM), kuris pabrangino trąšas. Tiesa, Europos Komisija (EK) pasiūlė vieniems metams sustabdyti didžiausio palankumo režimo (DPR) muitų taikymą kelioms importuojamoms pagrindinėms azoto trąšoms ir jų gamybos žaliavoms (amoniakui, karbamidui). Tačiau įtampos ir nežinomybės įnešė karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose – JAV ir Izraelio išpuoliai prieš Iraną. Šios šalies atsakas kelia grėsmes dėl poveikio transportui, energetikai, žaliavų prieinamumui ir, žinoma, kainoms.

Žemdirbiams neramu ir dėl ES bei MERCOSUR bloko laisvosios prekybos susitarimo ir jo įtakos žemės ūkio sektoriams.

Lietuvos žemės ūkio taryba yra išdėsčiusi visas aštrias žemės ūkio problemas valdžios atstovams ir paraginusi atitinkamai reaguoti, sprendžiant Lietuvos pieno ir kitų sektorių išlikimą.

Ar bus prieiga prie finansų?

Seimo pirmininkas Juozas Olekas nesutiko, kad visiems žemės ūkio sektoriams yra blogai. „Padėties grūdų sektoriuje nereikėtų vadinti dramatiška. Neseniai lankiausi „Kauno grūdų“ Alytaus filiale, ten gamyba vyksta visa apimtimi, produkcija realizuojama. Šiandien ką tik išvykau iš kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“, kur irgi juda darbai ir bus realizuotas tikriausiai didžiausias grūdų kiekis, pajamos gal nebus didžiausios, bet tikrai pakankamos“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Seimo pirmininkas.

Jis akcentavo, kad Lietuvoje reikia gilinti grūdų perdirbimą ir realizuoti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, neišvežti vien tik žaliavos. Pasiteiravus, ar šis sektorius galėtų tikėtis strateginės paramos perdirbimui, J. Olekas atkreipė dėmesį, kad susitikimuose su įvairių asocijuotų ūkininkų organizacijų atstovais tai yra minima ir girdima, kad vienas svarbiausių dalykų yra prieiga prie finansų. „Valdančiųjų pastangomis yra stiprinama ILTE, kaip nacionalinis bankas. Numatėme, kad susėsime kartu su ILTE vadovybe bei ūkininkų atstovais ir susitarsime ne dėl deklaratyvių galimų palaikymų ir paramų, bet jau praktinių žingsnių, kuriuos galėsime padaryti, kad lėšos, kurios yra sukauptos, būtų panaudojamos ūkininkų projektams įgyvendinti. Manau, kad čia galime tikėtis labai praktiško proveržio“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

J. Olekas pabrėžė, kad ir pienininkai sustiprėtų, jeigu aktyviau kooperuotųsi. Jis neabejoja – jei nori būti konkurencingi, be kooperacijos tikrai neišsivers. „Smulkieji turi teisę gyvuoti ir tai suteikia daug galimybių šeimos ūkiams, bet, norint pasiekti gerą rezultatą, reikia veikti kooperuotai. Kitaip smulki gamyba negali užtikrinti nuolatinio tiekimo ir kiekio. Valstybė prie to prisidės, kiek galės. Manau, kad esančios programos reikalingos, bet jos negali išgelbėti kiekvieno smulkesnio ūkio, todėl reikia galvoti plačiau. Yra gerų kooperacijos pavyzdžių, kai kooperatyvai leidžia ir išgyventi, ir užsidirbti, ir investuoti į ateitį, stiprinant savo pozicijas rinkoje“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Seimo pirmininkas minėjo, kad vienas iš būdų, kuris galėtų prisidėti prie padėties žemės ūkio sektoriuje pagerinimo, – tinkamas valstybės maisto rezervo kaupimas. „Vyriausybė iškėlė valstybės rezervo problemą, kad jame būtų kaupiami įvairūs maisto produktai. Iki šiol tam buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Juk žemės ūkis paskelbtas strateginiu sektoriumi, nes apsirūpinimas maistu, ypač krizinių situacijų metu, yra labai svarbus. Visgi dalį iškylančių iššūkių ūkininkai, ypač smulkesni, galėtų amortizuoti, vienydamiesi į kooperatyvus. O valstybė darys viską, kad turėtume saugią aplinką ir taiką, jog žmonės galėtų ramiai dirbti“, – akcentavo J. Olekas.

Kova su vėjo malūnais

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Viktoras Pranckietis, ŪP komentuodamas dabartines tiek grūdų augintojų, tiek pieno gamintojų godas, pastebėjo, kad liberalios ekonomikos sąlygomis nieko geresnio nesugalvosi, kaip tik efektyvinti veiklą ir gamybą, skaičiuojant savikainą, kooperuojantis, ieškant įdomių nišų ir pan. Kartu jis pripažino, kad tam įtakos turi ir politiniai sprendimai, sukuriantys perteklinių reikalavimų kovai su klimato kaita. Politiko nuomone, ženklu, kad augalininkystę ištiko kritinė situacija, bus tai, jog ūkininkai pradės atsisakyti brangiai nuomojamos žemės, bet to kol kas nėra. „Tarpusavyje lenktyniaudami, jie patys sukėlė kainas ir dabar už nuomą moka po maždaug 400 Eur/ha. Vadinasi, reikia bent 2 t grūdų vien tik kompensuoti nuomai. Manau, kad kritinė ar krizinė situacija bus tada, kai žemdirbiai pradės atsisakyti tokios brangios žemės nuomos. Tai bus jau ne emocinis, bet ekonominis rodiklis“, – teigė V. Pranckietis.

Parlamentaras pažymėjo, kad tiek žemdirbiams, tiek visai visuomenei našta tampa kova su CO2 išmetimais ir jų suvaldymui ES kuriamais pertekliniais reikalavimais ar mechanizmais. „CBAM mokestis – kvailystė, nes lyg mes ir bandome išlaikyti Europos fabrikus be tokio mokesčio, o trečiųjų šalių trąšoms norime jį užkrauti, bet iš esmės tokiu būdu pasaulyje CO2 išmetimų nesumažės, nors kovojame būtent su tuo. Bet kokiu atveju, tiek pat bus sunaudojama trąšų ir dujų jų gamybai, nepriklausomai nuo to, kur tos trąšos gaminamos – ES ar trečiosiose šalyse. Tad kova su CO2 tėra kova su vėjo malūnais. Pavyzdžiui, JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų politikos rezultatas yra pabrangusios prekės Amerikos gyventojams. Jis galvojo, kad uždės muitus ir juos mokės kiti, bet moka patys amerikiečiai. Taip būtų ir pas mus su CBAM mokesčiu, nes už tokį pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą mokėtų mūsų žmonės, o CO2 išmetimų pasauliniu lygiu tai niekaip nepaveiktų“, – konstatavo parlamentaras.

Anot jo, kol ES politika kryps tokia linkme, kentės mūsų ekonomika. „Kaip taikliai pastebėjo viena mūsų ekonomistė, amerikiečiai kuria, kinai gamina, o ES rašo taisykles. Jų jau prirašyta daug ir prikurta daugybė reikalavimų, kurie galioja tik ES erdvėje. Bet yra susitarimas su MERCOSUR. Vokiečiai dėl to džiaugiasi, prancūzai pyksta, o lietuviai turėjo patylėti ar nutylėti. Nežinau, kur su tokia politika mes nukeliausime. Matyt, vis daugiau įsivešime produkcijos iš kitur, kur nėra jokių reikalavimų dėl CO2“, – apgailestavo politikas.

Išgelbės efektyvumas

Be užuolankų V. Pranckietis komentavo ir situaciją pieno sektoriuje: „Kiek beglostytume žaizdas, vis tiek išgelbės tik gamybos intensyvumas. Vieną kartą reikia baigti kalbėti apie kelių karvių ūkius, kuriuos galėtume vadinti socialiniais ūkiais. Latvijoje, Estijoje mažesnių fermų, kur būtų mažiau nei 100–150 karvių, jau turbūt nerasi.“

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad kai pieno gamintojai gauna geras kainas už žalią pieną, būna tyku ir ramu, niekas niekam nesiuntinėja raštų ir nesiskundžia. „Kai už 1 l gaudavo 50 ct ar 57 ct, priklausomai nuo pieno kiekio, būdavo tylu, o kai kainos krenta – labai jau skauda. Bet gal reikėtų skaičiuoti ne tik nepriteklių, bet ir priteklių, kada galima būtų kurti savišalpos fondus ir pan. Juk lenkų pieno gamintojų kooperatyvai nuo kiekvieno pieno litro po maždaug 2 ct deda į fondą, o kai kainos nukrenta, iš fondo primoka“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Vyriausybės rankose

„Grūdininkai tegul neverkia, bet pienininkų situacija tikrai labai liūdna. Tačiau ji tokia visoje Europoje, mes čia nesame labai išskirtiniai, – konstatavo „Nemuno aušros“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. – Dėl to buvo ne vienas pasitarimas ir Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), ir Vyriausybėje, buvome susitikę ir su prekybininkų asociacijos atstove. Daug kalbėta, bet poslinkių kol kas nematau.“

Politikas teigė siūlęs, kad galbūt vienas iš galimų variantų padėti iššūkių turintiems žemdirbiams būtų jų rėmimas per valstybės rezervą. „Iš Europos kol kas nėra ko tikėtis, ko gero, niekas mums nieko neduos, bent kol kas džiugios informacijos nėra. Dėl valstybės maisto rezervo turėtų spręsti Vyriausybė. ŽŪM viską padarė, pateikė skaičius, statistiką, argumentus, dabar tai yra premjerės rankose“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Jis užsiminė, kad grūdų rinką yra sujaukę ukrainietiški grūdai. „Kai apie tai kalbu, lieku kaltas, bet iš Ukrainos vežami ne tik grūdai, bet ir miltai, ir kiti grūdų produktai. Reikia turėti omenyje, kad šiuo keliu patenka ir daug kontrabandinių grūdų, tad šioje rinkoje yra daug chaoso“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Lyderystė tenka ŽŪM

Premjerė Inga Ruginienė ŪP patikino, kad žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių pripažinimas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui, siekiant užtikrinti šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais, nėra ir nebus vien formalus ar deklaratyvus sprendimas. Susitikimų su žemdirbiais metu Ministrė Pirmininkė, kalbėdama apie pieno sektoriaus problemas, yra paraginusi žemės ūkio ministrą aktyviai derėtis su EK dėl paramos sunkumų patiriančiam pieno sektoriui. Taip pat buvo akcentuota būtinybė kuo greičiau parengti ir priimti realiai veikiantį Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo (vadinamąjį Pieno) įstatymą ir suformuoti trumpalaikes ir ilgalaikes pieno sektoriaus paramos priemones. „Esant tokiai sudėtingai situacijai pieno sektoriuje, būtina ryžtinga ir aiški ŽŪM lyderystė“, – ŪP akcentavo premjerė.

Ji teigė žinanti ir apie grūdininkų problemas, susijusias su CBAM mokesčiu. Anot jos, būtina imtis visų galimų priemonių, kad brangstančios trąšos kuo mažiau paveiktų Lietuvos ūkininkus. Priešingu atveju, tai ne tik silpnintų ūkių konkurencingumą, bet ateityje galėtų lemti ir kai kurių maisto produktų kainų augimą. Premjerė akcentavo, kad, formuojant Lietuvos poziciją šiuo klausimu, būtina į tai atsižvelgti ir, jei CBAM mokestis trąšoms išliks, aktyviai derėtis dėl kompensacinių priemonių. I. Ruginienė dar kartą pabrėžė, kad lyderystė šiame procese tenka ŽŪM, o ji, esant poreikiui, padės koordinuoti suinteresuotų ministerijų pozicijas.

Mato paradoksus

Ką valdžia galėtų padaryti dėl egzistuojančių oligopolinių struktūrų? R. Žemaitaitis pripažino, kad yra tiesos pasakyme, jog prekybininkai kainų grandinėje dažnai „nulaižo grietinėlę“. Kartu jis pastebėjo, kad mūsų prekybos centruose vis daugiau atsiranda lenkiškų, vokiškų ir iš kitur atvežtų pieno produktų. Tačiau jis nepritartų tam, jog politikai nustatinėtų pardavimo kainas. „Dėl prekybininkų sutramdymo nemažai jau padaryta, bet jeigu politikai pradėtų kištis į kainų nustatymą, tai jau būtų labai blogai“, – įsitikinęs parlamentaras. Jo teigimu, pieno gamintojams pagrindinis kelias – didinti gamybos efektyvumą ir vienytis. Tačiau R. Žemaitaitis pripažino nemalonų faktą, kad Lietuvoje pienininkų kooperatyvai, į kuriuos buvo daug metų investuojama, yra griaunami. Visgi, politiko pastebėjimu, pieno sektoriuje yra paradoksalių pavyzdžių – vieni ūkiai dejuoja dėl išlikimo, kiti – stipriai investuoja į plėtrą. „Pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis investuoja, regis, į 9 tūkst. vietų melžiamų karvių ūkį, fermas stato be dotacijų. Manau, kad verslininkas neinvestuotų į tai, kas yra nepelninga ar rizikinga. Jis juk neturi pieno perdirbimo įmonės ir prekybos centro, bet investuoja į žalio pieno gamybą. Tai reiškia, kad pieno ūkiai turi būti efektyvūs“, – apibendrino Seimo narys.

Seimo pirmininkas J. Olekas priminė, kad anksčiau ūkininkai diegė pieno automatus ir taip pardavinėjo natūralų pieną, bet šis prekybos būdas neįsitvirtino. „Kaip ir minėjau, viena geriausių formų – kooperavimasis, kuris suteikia galimybę sustiprėti, nes pavieniams gamintojams yra gana sunku, jeigu neperdirbami ir negaminami galutiniai aukštesnės vertės produktai. Šiais laikais vien tik žalio pieno pardavimas sunkiai dera su konkurencinėmis sąlygomis. Jeigu esi stambesnis, gal užtenka ir žalio pieno gamybos, bet jeigu esi smulkesnis, išgyventi yra gerokai sunkiau. Valstybė neturės tiek lėšų, kad galėtų kiekvienam padėti“, – konstatavo Seimo pirmininkas.

Galima koreguoti mokesčiais

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.