Buvo išbandymų ir naujų vilčių metai

– Kokie, Jūsų nuomone, šie metai buvo Lietuvos žemdirbiams? Su kokiais iššūkiais susidurta ir kaip pavyko juos įveikti?  

– Šie metai Lietuvos žemdirbiams buvo sudėtingi, paženklinti tiek gamtos stichijų siautėjimu, tiek rekordiniais derliais, tiek rinkos svyravimais ir išaugusiomis gamybos sąnaudomis. Šiuos iššūkius pavyko įveikti pasitelkiant žemdirbių lankstumą, diversifikaciją bei tikslines valstybės paramos priemones ir ES paramą, leidusius stabilizuoti ūkių finansinę padėtį.

 – Šalies žemdirbių produkcija, iš kurios gaminami maisto produktai, visiškai atitinka ES saugos ir kokybės standartus, dažnai juos viršydama. Tai liudija ne tik vidaus rinkos vartotojų pripažinimas, bet ir eksporto tendencijos. Kaip šiemet sekėsi lietuviškos žemės ūkio produkcijos eksportuotojams? Gal atsidarė naujų rinkų? 

– Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kryptingai dirbo, skatindama žemės ūkio ir maisto produktų eksportą tarptautinėse rinkose ir tai davė apčiuopiamų rezultatų: užtikrintas realus eksporto kanalų atvėrimas, sustiprinti Lietuvos ir strateginių partnerių ryšiai bei pradėti konkretūs žingsniai, galintys lemti reikšmingas investicijas į šalies žemės ūkio ir maisto sektorių.

Atsižvelgiant į įmonių lūkesčius, su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pagalba buvo suderinta ar atnaujinta daug įvairiausių veterinarijos sertifikatų. Tai ir gyvos sraigės į Namibiją, gyvūnų augintinių ėdalas į Moldovą, Kosta Riką, Malaiziją, kiaušinių produktai į Vietnamą, medus ir žuvininkystės produktai į Jungtinius Arabų Emiratus ir kt.

Užmegzti svarbūs strateginiai kontaktai su vienu didžiausių ir sparčiausiai augančių mažmeninės prekybos tinklų Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje „LuLu Group International“, Japonijos tarptautine maisto ir biotechnologijų korporacija „Ajinomoto“ bei tarptautine įmonių grupe „Mitsui“.

Šiuo metu lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami į daugiau nei 150 pasaulio valstybių. ŽŪM aktyviai remia eksportuojančias įmones ir jų dalyvavimą eksportą skatinančiose veiklose, kurių metu ne tik garsinamas Lietuvos, kaip maisto pramonės šalies, vardas, bet ir užmezgami svarbūs nauji kontaktai, kurie vėliau virsta sėkmingais verslo sandoriais.

Siekdami išlaikyti tvirtas pozicijas pasaulinėse rinkose ir plėsti investicijas, kuriame pridėtinę vertę per daugialypį dvišalių santykių vystymą. Šiemet eksporto skatinimo veikloms, kurias sėkmingai įgyvendina Lietuvos maisto pramonės įmonės, ŽŪM suteikė beveik 700 tūkst. Eur paramos. 2026 m. tam planuojama skirti iki 750 tūkst. Eur.

Visi šie ŽŪM strateginiai žingsniai ne tik didina Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų matomumą tarptautinėse rinkose, bet ir pritraukia užsienio investicijas, stiprina maisto sektoriaus inovacijų potencialą bei užtikrina lietuviškų produktų konkurencingumą pasaulyje.

– O kokie šie metai buvo vidaus vandenų žuvininkystės sektoriui? Akvakultūros verslas skundžiasi savo produkcijos nuvertinimu prekybos centruose, valstybės paramos nebuvimu šviečiant vartotojus, žuvų produktų populiarinimui. Ar tai turėtų būti vien tik pačių akvaverslininkų rūpestis? 

– Kadangi verslinė žvejyba Lietuvos vidaus vandens telkiniuose uždrausta, ŽŪM dėmesys koncentruojamas į akvakultūros sektorių. O jis kasmet auga. Nors COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo laikotarpiu plėtra ir sulėtėjo, tačiau akvakultūra išlieka viena iš prioritetinių sričių, sulaukiančių reikšmingų investicijų ir ES paramos.

Sektorius nėra paliktas nuošalyje ir viešinimo srityje. ES įgyvendina akvakultūros produkcijos viešinimo kampaniją „EU aquaculture – We work for you with passion!“ („ES akvakultūra – su polėkiu dirbame Jums!“), kuriai nuolat rekomenduojami mūsų šalies gamintojai.

Be to, per Lietuvos gamintojų organizacijas ir kitas ES remiamas priemones galima parama įvairiausioms veikloms, įskaitant dalyvavimą parodose, siekiant didinti vietinės produkcijos žinomumą ir stiprinti akvakultūros sektoriaus įvaizdį.

Jau daugiau nei penkerius metus ŽŪM finansuoja ir įgyvendina iniciatyvą „Išauginta ES“. Jos metu moksleiviai supažindinami su Lietuvos akvakultūros ūkiais, jiems pristatomi tvaraus žuvų auginimo principai, skatinamas domėjimasis vietine žuvininkyste. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos ES valstybės narės kritiškai vertina Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl žuvininkystės finansavimo naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Akvakultūros plėtrai būtina užtikrinti aiškiai apibrėžtą ir pakankamą finansavimą.

– Įkuriant Maisto tarybą, buvo daug vilčių, kad ji padės reguliuoti rinką, gins tiek žemdirbių, tiek ir vartotojų interesus. Keletas posėdžių įvyko prie ankstesnio ministro ir jau vienas – ministerijai vadovaujant Jums. Ar apskritai matote perspektyvą šiai tarybai, nes tiek maisto kainos toliau kyla, tiek žemdirbių produkcija superkama žemiau savikainos? 

– Maisto tarybos veikla bus tęsiama – tai numatyta ir XX Vyriausybės programoje. Maisto taryba yra reikalinga kaip platforma, kuri užtikrina darnų ir tvarų maisto sektoriaus vystymąsi, įtraukia į dialogą valstybės institucijas, verslą, ūkininkus ir mokslo bendruomenę. Maisto taryba suteikia galimybę koordinuotai nagrinėti kainų pokyčius Lietuvoje, jų priežastis ir palyginimą su kitomis ES šalimis.

Siekiame ne tiesioginio rinkos reguliavimo, o skaidrios kainodaros ir proporcingo vertės paskirstymo visoje maisto tiekimo grandinėje užtikrinimo. Jis turi atspindėti kiekvienos grandies indėlį ir prisiimamą riziką, ypač ūkininkų, kurie išlieka pažeidžiamiausia šios grandinės dalis. Maisto taryba, vertindama rinkos stebėsenos ir rinkos dalyvių dialogo rezultatus, teiks siūlymus dėl geresnio maisto grandinės teisinio reglamentavimo ar administracinės naštos mažinimo. Maisto taryboje taip pat diskutuosime, ar galima būtų prisidėti prie siūlymo dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, ar efektas pasiektų galutinius vartotojus.

Norėčiau pabrėžti, kad Maisto tarybos tikslas nėra sureguliuoti rinką. Jos tikslas – ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti sąžiningesnį vertės paskirstymą grandinėje, didinti žemdirbių konkurencingumą ir stiprinti vartotojų interesų apsaugą. Tai nėra vienkartinė iniciatyva – tai ilgalaikis procesas, kurio rezultatai žemdirbiams ir vartotojams gali būti matomi tik po tam tikro laiko. 

– Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) įgyvendinimas jau beveik įpusėjo. Nors išankstinės prognozės sunkiai įmanomos, tačiau kokių rezultatų Lietuvos kaimas gali tikėtis, pasibaigus šiam programiniam laikotarpiui? Ar žemdirbių lūkesčiai pildosi vangiai, ar „su kaupu“?

– Iš bendro 4 321 mln. Eur SP biudžeto kaimo plėtros paramos priemonėms suplanuota iš viso skirti 1 200 mln. Eur. Įpusėjus SP įgyvendinimui, matyti aiški pažanga – jau patvirtinta paraiškų arba sudaryta sutarčių, kurios apima daugiau nei 45 proc. kaimo plėtros intervencijoms skirto finansavimo. Tai rodo, kad ūkininkai  aktyviai naudojasi galimybėmis.

Investicijoms į žemės ūkį jau skirta beveik pusė patvirtintų projektų paramos sumos – apie 230 mln. Eur. Iš jų daugiau nei 110 mln. Eur tenka žemės ūkio valdų modernizavimui, o 5 mln. Eur – biologinės saugos projektams. Jaunieji ūkininkai jau sulaukė 43 mln. Eur paramos, o ekologiškai ūkininkaujantiems išmokėta daugiau nei 100 mln. Eur. Šie skaičiai rodo, kad tiek modernėjimo, tiek kartų kaitos, tiek tvaraus ūkininkavimo kryptys juda į priekį.  

Kalbant apie tiesiogines išmokas, džiugina ekologinių sistemų – ne tik gamybinių, bet ir negamybinių – populiarumas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad paskatų sistema Lietuvoje yra tinkama ir skatinanti ūkininkus prisiimti gamtai bei klimatui palankios praktikos įsipareigojimus.  Atsižvelgiant į žemdirbių ir kitų pareiškėjų poreikius, SP yra nuolat tobulinamas. Gruodžio 12 d. EK patvirtino ketvirtąjį SP pakeitimą. 

Stebint tiesioginių išmokų mokėjimo ir kaimo plėtros priemonių įsisavinimo tempus, galima teigti, kad planas vykdomas pagal numatytą grafiką. 

– Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įgyvendina žaliojo kurso nuostatas, taip pat ir žemės ūkio sektoriuje. Tai įvairūs tikslai, susiję su klimato kaitos švelninimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, taršos mažinimu. Kaip mūsų žemės ūkiui sekasi jų siekti? Gal jau viskas pasiekta? O gal jau atėjo laikas žaliąjį kursą kiek stumtelėti į šoną, pirmenybę suteikiant valstybės apsirūpinimui maistu?

– ŽŪM kartu su kitomis ministerijomis parengė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame surinktos visos galimos žemės ūkio veiklos idėjos, prisidedančios prie atsparumo kintančiam klimatui didinimo, biologinės įvairovės puoselėjimo ir klimato tikslų įgyvendinimo. Galima pasidžiaugti, kad pačios efektyviausios priemonės, tokios kaip neariamųjų technologijų taikymas (jos jau apima apie 84 proc. visos ariamos žemės), ekologinių schemų įgyvendinimas, naudingesnis mėšlo ir srutų panaudojimas, jau beveik pasiekė maksimaliai įmanomas apimtis.

Gyvulininkystės ūkiai ypač palankiai reagavo į paramą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo technologijų diegimui ir žiediniam mėšlo panaudojimui elektros bei šilumos gamybai biodujų jėgainėse, teikiamą pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Beveik visos šiai priemonei įgyvendinti skirtos lėšos jau panaudotos (dotacijoms dar lieka apie 9 mln. Eur, t. y. mažiau nei penktadalis šiai priemonei numatyto biudžeto).

Nors žemės ūkyje taikomos priemonės duoda neblogų rezultatų, matome didelę riziką, jeigu būsime įpareigoti ES lygiu imtis visiškai drastiškų, ir, sakyčiau, nerealių įsipareigojimų – iki 2040 m. sumažinti ŠESD emisijas daugiau kaip 90 proc. Mūsų vertinimu, žemės ūkyje, kurio veikla paremta beveik vien gamtiniais principais, ir kur vis tiek skaičiuojamos emisijos, pasiekti minėtas aukštas ambicijas neįmanoma. Todėl reikėtų persvarstyti žaliojo kurso nuostatas, kad jos skatintų ekonomiškai naudingus ir tikrai tvarius sprendimus, kurie ir ilgalaikėje perspektyvoje tarnautų visos visuomenės naudai. 

Šiemet buvo patvirtinta Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyva, kurios tikslas – sukurti bendrą ES dirvožemio būklės stebėsenos sistemą. Stebėseną vykdys valstybės narės, iš dalies prisidės ir EK. Direktyvoje ūkininkams jokių įpareigojimų ir reikalavimų nėra. Pagal gautus dirvožemio būklės stebėsenos rezultatus bus parengtos tik rekomenduojamos dirvožemio tvaraus naudojimo priemonės jo būklei gerinti.

– Tiek ši, tiek ankstesnė Vyriausybė, tiek ir EK daug kalba apie būtinybę mažinti žemdirbiams tenkančią biurokratinę naštą. Kas ES lygiu jau padaryta ir ką dar ketinama padaryti, kad ji realiai mažėtų? Kokios ŽŪM pastangos šia linkme davė apčiuopiamų rezultatų? 

– ŽŪM, pasitelkdama pavaldžias įstaigas, socialinius partnerius ir ekspertus, nuolat ieško sprendimų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Šiemet ministerijoje sudaryta Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo darbo grupė, kuri identifikavo didžiausius reguliavimo naštos šaltinius.

Siekiant sumažinti perteklinius reikalavimus, peržiūrimi žemės ūkio ir kitos veiklos vykdymo reikalavimai, augalininkystės srities reikalavimai, ES paramos administravimo tvarka, taip pat supaprastinama valstybės pagalbos bei nereikšmingos de minimis pagalbos teikimo sistema. Kai kurioms SP priemonėms sutrumpintas kontrolės laikotarpis, supaprastinta metinių ataskaitų teikimo tvarka, panaikinta prievolė drausti už paramos lėšas įsigytą turtą, peržiūrėti fiksuotieji įkainiai.

Supaprastinta parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, lankstesnės investicijų įsigijimo sąlygos projektams su partneriais, mažiau reikalavimų mokymų projektams, atlikti supaprastinimai socialiniam verslui.  

Kalbant apie palengvinimus administruojant paramą, planuojama (iki 60 proc.) mažinti patikrų skaičių, dėmesį labiau skiriant tiems atvejams, kurie kelia didesnę riziką. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) parengta metodika bus taikoma nuo 2026 m. 

VMVT didelę dalį gyvulių patikrų galės vykdyti tvartiniu laikotarpiu. Taip pat numatyta  nuotolinių gyvulių patikrų vykdymo  galimybė, mažinant administracinę naštą ūkininkams ir VMVT bei riziką plisti užkrečiamosioms ligoms.  

Siekiant sumažinti administracinę naštą, planuojama atsisakyti kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis galiojimo arba nustatyti ilgesnį šio pripažinimo galiojimą. Taip pat planuojama atsisakyti kvalifikacijos atestatų verstis konkrečia technine veikla galiojimo laiko, juos suteikiant neterminuotai, bei atsisakyti licencijų tam tikroms veikloms, pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų embrionų ėmimo, persodinimo ar saugojimo.

Šiemet kovo mėnesį EK pritarė ŽŪM parengtam  trečiajam SP pakeitimui, kuriuo mažinama biurokratinė našta. Kaip minėjau, rugsėjį ŽŪM pateikė EK vertinimui ir ketvirtąjį SP pakeitimą, kuris šiandien jau yra patvirtintas. Padidintas paramos intensyvumas iki 90 proc. (buvo 65 proc.) apsaugos priemonėms nuo vilkų priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.     

Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėse „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ ir „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bus taikomi fiksuoti išlaidų įkainiai.   

Gerinamos sąlygos trumpųjų tiekimo grandinių paramos projektuose dalyvaujantiems ūkiams realizuoti valdoje užaugintus ir perdirbtus žemės ūkio produktus, paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams didėja iki 80 proc., smulkiesiems – net 85 proc.

Investicinėse intervencinėse priemonėse pareiškėjams sudarytos galimybės įsirengti tvariai vandenį naudojančias dirvožemio drėkinimo sistemas (iki šiol buvo galima gauti paramą tik lietaus vandens panaudojimui). Siekiant didinti sektoriaus atsparumą ir inovatyvumą, padidintas finansavimas investicijoms į bioekonomikos verslus – didelėms perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas padidintas iki 30 proc. 

Nuo 2026 m. didės išmokos už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų, taip pat už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą. Pagal realius poreikius pakoreguotas SP biudžetas: 3,9 mln. Eur didinamas biudžetas vietovėms su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, 18,4 mln. Eur – veiklai ,,Augalų kaita“. 

Turėjome rimtų bėdų dėl daugiamečių pievų, o naujai įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu  dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol, dalyvaujant ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius įkurtų pievų plotus persėti pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais.

Priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ konsultavimo paslaugų gavėjams nustatyti nauji atrankos kriterijai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį.

 Jau esame suplanavę ir penktąjį SP pakeitimą, kurį pateiksime EK iškart, kai tik bus patvirtintas ,,Omnibus“ reglamentas, numatantis daugybę supaprastinimų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimuose.

Siekiant mažinti administracinę naštą ūkininkams, dalyvaujantiems įvairiose priemonėse, nuolat peržiūrimi nustatyti reikalavimai ir, esant galimybei patikrinimus atlikti kitais būdais, jų yra atsisakoma. Pažymėtina, kad dalyvaujantiesiems priemonėse, pagal kurias parama skiriama už plotus, nuo 2025 m. atsisakyta atskirų terminų duomenims pildyti apie panaudotus tręšiamuosius produktus − taikomi bendrieji reikalavimai šiems duomenims pildyti. Dalyvaujantieji priemonėse, pagal kurias parama skiriama už pievų ar šlapynių priežiūrą, Atliktų ūkio darbų žurnalą pildys tik pasirinkę ganymą, kaip pievų ar šlapynių priežiūros būdą (šienavimo duomenis NMA patikrins nuotoliniu būdu), be to, sudaryta galimybė šį žurnalą pildyti ne tik Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), bet ir popierine ar elektronine forma.  

Pareiškėjams, kurie savanoriškai pasirenka dalyvauti įvairiose priemonėse, nustatyti reikalavimai teikti nuotraukas per „NMA agro“ mobiliąją programą, – papildomų patikrų NMA nebevykdo. Planuojama išplėsti šios programos naudojimą ir vykdant investicinės paramos patikras – ūkininkai patys galės nufotografuoti įsigytą techniką ir nusiųsti NMA. Tokiu būdu bus sumažintas patikrų skaičius, ūkininkai nebus trukdomi per darbymetį, o NMA darbuotojai galės greičiau ir efektyviau atlikti darbus. 

ŽŪM kartu su kontrolę atliekančiomis institucijomis parengė žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų pažeidimų, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, projektą. Mažareikšmių pažeidimų taikymas leis sumažinti pareiškėjams taikomų sankcijų skaičių bei suteiks galimybę ištaisyti kontrolės metu nustatytų reikalavimų neatitikimus.  

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir 2025 m., ir 2026 m. stipriai palengvinti Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimai, siekiant sudaryti palankesnes ir lankstesnes sąlygas ūkininkams. 

– XX Vyriausybės programoje yra numatyta parengti horizontalias tarpinstitucines darnios bioekonomikos plėtros, Lietuvos gyvulininkystės plėtros, horizontalias regionų plėtros strategijas bei daug įvairių kitokių įsipareigojimų. Kada tai virs „kūnu“, nes iki naujų Seimo rinkimų jau beliko mažiau nei treji metai? Ar ne per dideli planai suprojektuoti? Ar tai nekvepia rinkimų lozungais? 

– Lietuvos bioekonomikos strateginis dokumentas yra būtinas tam, kad būtų aiškiai įvardytos šalies bioekonomikos prioritetinės sritys – nuo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės iki biotechnologijų ir pramonės transformacijos. Žemės ūkio sektorius, turėdamas aiškias kryptis, galės efektyviau naudoti biomasę ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Miškų sektoriui strategija leis pereiti prie tvaresnių, aukštos vertės bioproduktų grandinių, o pramonininkams ir įmonėms – užtikrinti aiškias investicijų, inovacijų ir eksporto plėtros gaires. Gyventojams atsiras papildomų  darbo vietų regionuose. Be to, šis  strateginis bioekonomikos dokumentas Lietuvai leis pasinaudoti  bioekonomikos sektoriaus finansavimo galimybėmis.

Taip pat svarbu tai, kad lapkričio pabaigoje EK patvirtino atnaujintą bendrąją ES bioekonomikos strategiją, todėl Lietuva privalo veikti sinchroniškai su ES politika. Šiandien net 11 ES valstybių narių jau turi nacionalines bioekonomikos strategijas, o dar 7 jas rengia, tad strateginis planavimas tampa bendru europiniu standartu, nuo kurio priklausys mūsų šalies finansavimo, inovacijų ir konkurencingumo galimybės. Numatoma, kad šį dokumentą rengs tarpinstitucinė darbo grupė. Planuojama, kad 2026 m. pabaigoje Lietuvos bioekonomikos strateginio dokumento projektas bus aptartas ir suderintas su socialiniais partneriais, o 2027 m. pirmame ketvirtyje – patvirtintas šalies Vyriausybės nutarimu. 

Parengti Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategiją buvo numatyta dar buvusios Vyriausybės programoje. Ši nuostata, kaip labai aktuali, išliko ir XX Vyriausybės programoje. Siekiant, kad į strategijos kūrimo procesą aktyviai įsitrauktų ir socialiniai partneriai, šiemet sudaryta Gyvulininkystės plėtros strateginių gairių parengimo darbo grupė. Ji jau nustatė gyvulininkystės sektoriaus plėtojimo kryptis ir priemones. Šiuo metu yra rengiamas gairių projektas, kuris bus teikiamas derinti su visuomene. Tikimės, kad gaires pavyks patvirtinti kitų metų II ketvirtį.

– Toje pat Vyriausybės programoje yra numatyta palaikyti klestinčių kaimų idėją, remti vietos iniciatyvas, kurios skatintų verslumą ir užimtumą regionuose, investuoti ES paramos lėšas į kaimo paramos programas. Bet ES lėšos nėra „neišsemiamas šulinys“. Ar daug dar jų yra likę neišdalytų ir kokios žemės ūkio šakos jų dar gali tikėtis?

– Nors ES parama nėra „neišsemiamas šulinys“, jos dar likę tiek, kad įvairių žemės ūkio šakų atstovai turi realių galimybių. Viena svarbi tęstinė kryptis – trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas. Priemonei skirta 10 mln. Eur, o nuo šio rudens pagerintos sąlygos kooperatyvams, jauniesiems ir smulkiems ūkininkams. Nuo kitų metų bus dar labiau skatinamas bendradarbiavimas tarp ūkininkų. Jiems numatomos galimybės kurti sektorines trumpąsias grandines, pavyzdžiui, tik gyvulininkystės ar tik galvijininkystės ūkių, taip pat išplečiamos galimybės su parama įsigyti įvairesnio specializuoto transporto, kad produkcija greičiau pasiektų vartotoją, išliktų šviežia ir aukštos kokybės. Tikiuosi, kad sektorinės grandinės aktualios ir vaisių bei daržovių augintojams, ypač kai kalbame apie brangią, specializuotą derliaus nuėmimo techniką.

Lėšų, skirtų įvairaus dydžio ūkių investicijoms į valdas, jau išnaudota tikrai daug. 2026–2027 m. labai smulkių ir smulkių bei vidutinių ūkių investicijoms dar likę beveik 10 mln. Eur (17 proc. numatytų lėšų). Stambesniųjų ūkių modernizavimui iki SP laikotarpio pabaigos yra likę 52 mln. Eur (22 proc. numatytų lėšų). Pagal minėtas priemones parama teikiama visiems žemės ūkio sektoriams, todėl galimybių ES lėšomis modernizuoti ūkius turi įvairių žemės ūkio šakų atstovai. 

LEADER programai skirta 60,8 mln. Eur, o paraiškų pateikta už daugiau kaip 20 mln. Eur.  Lietuvoje veikiančios 49 vietos veiklos grupės kviečia bendruomenes ir verslą (įskaitant ūkininkus) teikti projektus, kurie stiprina kaimo vietovių ekonomiką, didina užimtumą ir kuria gyvybingesnį kaimą. 

Pagreitį įgauna nauja SP priemonė „Sumanieji kaimai“. Šiuo metu vykstančio kvietimo biudžetas – 11,19 mln. Eur, o bendra priemonei skirta suma siekia 15 mln. Eur. Tikimasi inovatyvių projektų, kuriais kaimo jaunimui ir kitiems gyventojams butų sukuriamos patrauklios,  sumaniosios paslaugos arba didėtų esamų paslaugų prieinamumas, būtų diegiami skaitmeniniai sprendimai, palengvinantys paslaugų administravimą ir užtikrinantys jų teikimą. „Sumaniųjų kaimų“ projektuose tikimasi ir sumaniųjų aplinkosaugos sprendimų. Šiuo metu patvirtintos 4 strategijos, kurioms skirta 2,3 mln. Eur. 

Taigi, nors dalis lėšų jau panaudota, tačiau galimybių vis dar yra daug – tiek ūkių modernizavimui, tiek bendruomenių iniciatyvoms, tiek inovacijoms, kurios padeda kurti klestinčius, sumaniuosius kaimus. 

 – Jau klojami pamatai ir būsimam finansiniam laikotarpiui, ko iš jo tikėtis Lietuvos žemdirbiams ir kam iš anksto ruoštis? Ar laikas kaimui įkvėpti ir, sulaikius kvėpavimą, laukti „perkūno iš giedro dangaus“?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.