Ciberžolė – prieskonis ir gėlė

Skirtingos veislės – skirtinga paskirtis

Minėtoji ilgoji ciberžolė dar vadinama daržine ir dažine, skirtingai įvairiuose šaltiniuose. Ji žydi geltonos ir oranžinės, o pasak kitų šaltinių – violetinės spalvos žiedais.

Vazonuose ir gėlynuose, kur paprastai sodinama iš vazonų orams atšilus, o rudenį iškasama panašiai kaip kanos ar jurginai, dažna kita rūšis – Curcuma alismatifolia. Jos žiedai gali būti įvairiausių spalvų.

Ar šaknis tinka prieskoniams, telieka spėlioti, tačiau galima tikėtis, kad jei viena veislė yra nenuodinga, tai ir kita tokia nebus. Tačiau tikėtina, kad prieskoniams auginama veislė turi pačias geriausias šaknies savybes, o dekoratyviniais tikslais – pačius gražiausius žiedus.

Natūralus konservantas

Ilgoji, arba dažinė, ciberžolė (C. longa), vartojama vaistams ir maistui, Azijos virtuvėje yra tikra karalienė. Jos šaknis kasama, plaunama karštu vandeniu, kad prarastų daigumą bei įgytų geltoną spalvą. Po to džiovinama ir malama. Ciberžolės milteliai negenda, nes yra natūralus antiseptikas. Svarbu sandariai supakuoti ir saugoti nuo šviesos.

Indijos virtuvėje ji taip pat labai populiari. Toje šalyje ciberžolė apskritai vertinama ne tik kaip prieskonis, gydomasis augalas, bet ir kaip turinti maginių galių. Kadangi ji yra natūralus konservantas, karštame klimate lėtina produktų gedimą. Taip pat suteikia gražią spalvą patiekalams ir gerina apetitą, skatina virškinimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Pagalba kovoje su antsvoriu

Ciberžolėje yra kalcio, geležies, fosforo ir jodo, vitaminų C, B1, B2, B3. Ji skatina tulžies išsiskyrimą, mažina jos klampumą ir saugo nuo akmenų susidarymo, valo iš organizmo toksinus.

Mokslininkai įrodė, kad kurkuminas, kurio yra ciberžolėje, lėtina riebalinio audinio augimą. Vartojant ciberžolę maistui, gerėja kraujo apytaka, šalinamas skysčių perteklius, žmogaus svoris krinta.

Norime auginti namie!

Lietuvoje ciberžolę galima auginti vazonuose kaip kambarinį ar žiemos sodų augalą. Vasarą jį galima išnešti ar net persodinti į lauką. Rudenį, kai lapai nuvys, gumbą reikės iškasti ir per žiemą laikyti smėlyje 10–7 °C šilumoje. Kartkartėmis palaistyti, kad visai neišdžiūtų.

Norintieji auginti ciberžolę turėtų gauti bent gabalėlį iš žemės iškastos ir neapdorotos šaknies, tuomet ją galima pasodinti į vazoną ir auginti namie. Taip pat galima užsiauginti iš gumbelių, kartkartėmis parduodamų gėlių parduotuvėse. Tačiau paprasčiausia įsigyti jau vazone išaugintą ciberžolės augalą. Jis dažniausiai vadinamas kurkuma arba Siamo tulpe, nelygu, kur ir kaip pirksite.

Žiedų kiekį lems šaknies dydis

Augalas žydi, kai temperatūra siekia 20 °C temperatūros, liepos–spalio mėnesiais. Žiedlapiai būna žalsvai baltos, geltonos, oranžinės, raudonos, ryškiai rožinės, purpurinės spalvos. Geromis sąlygomis augalas žydi apie tris mėnesius ir geba išleisti ne vieną žiedstiebį.

Žiedų kiekis ir jų spalvos ryškumas labai priklauso nuo šakniagumbio dydžio. Kuo jis didesnis, tuo geriau.

Išvesta ir kompaktinė šio augalo forma – šaknis nedidelė, o augalas užauga iki 25 cm aukščio.

Ypač reiklios šviesai ir šilumai

Žiedų spalvą ir kiekį taip pat labai stipriai veikia apšviestumas bei šiluma. Jei trūksta šviesos arba šilumos, augalas žydi trumpiau, tas pats atsitinka, jei jam visko per daug.

Daugelis dekoratyvinių ciberžolių yra apie metro aukščio daugiamečiai augalai. Jų lapai stambūs, ovalūs, auga tiesiai iš šakniastiebių, nuo šviesiai iki tamsiai žalios spalvos, 15–25 cm ilgio.

Lietuvoje žydės trumpiau

Žydinčią ciberžolę reikia gausiai laistyti. Nužydėjusi paliekama žiemoti vėsioje ir sausoje vietoje. Lapai gruodžio–sausio mėnesiais nuvysta, tačiau gumbas neturi išdžiūti. Tuomet anksti pavasarį ima atželti. Kovą ją reikėtų persodinti, o balandį ir gegužę augalas intensyviai auga ir kiek vėliau pradeda krauti žiedus.

Augalas yra kilęs iš šiltų kraštų, todėl vėsoje, kai temperatūra siekia tik 16–18 °C, jis pradeda žydėti visu mėnesiu vėliau. Geriausiai jaučiasi esant 25–30 °C temperatūrai. Jei lauke karšta, žydi trumpiau.

Ankstyvą pavasarį persodinant šakniagumbį galima padalyti. Nuo kovo iki rugpjūčio kartą per savaitę rekomenduojama augalą patręšti.

Ciberžolė mūsų sąlygomis geriausiai auga lengvose priesmėlio ir priemolio neutralios reakcijos dirvose. Natūraliai ji auga smėlėtose vietose arba kalnų šlaituose.

Auginant lauke galima tręšti mėšlu ir azoto bei kalio trąšomis.

Laikyti kambaryje – iššūkis

Ciberžoles ganėtinai sudėtinga auginti kambaryje, mat joms reikia daug šilumos ir drėgno oro, o patalpa turi būti šviesi, be tiesioginių saulės spindulių. Tad kyla noras šį augalą laikyti ne ant palangės, o tolėliau ir paversti dekoratyvinių augalų kompozicijos dalimi. Tačiau taip elgtis nereikėtų, nes augalas gali ne tik nežydėti, bet apskritai žūti.

Kad ciberžolė gerai augtų ir žydėtų, jai reikia 12 valandų dienos ilgumo arba dirbtinio pašvietimo. Laistyti reikia vidutiniškai, pradedama tai daryti, kai po žiemos, pasibaigus ramybės periodui, pradeda dygti. Būtina drėkinti sausą kambario orą.

Iš žurnalo „Rasos" archyvo