Dalis darbdavių vis dar neįgyvendino privalomų smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių

Apklausos rezultatai parodė, kad darbdaviai smurto ir priekabiavimo prevencijai skiria nemažai dėmesio ir taiko įvairias teisės aktuose numatytas priemones. Vis dėlto dalis jų dar nėra įvykdę būtinų pareigų, nustatytų daugiau kaip prieš trejus metus. Siekdama dar kartą atkreipti darbdavių dėmesį į pareigą kurti darbo aplinką, kurioje nėra smurtinio elgesio, VDI parengė atmintinę darbdaviams. Joje apžvelgiamos pagrindinės darbdavių pareigos ir būtinos smurto bei priekabiavimo prevencijos priemonės.

„Apklausos rezultatai rodo, kad smurto ir priekabiavimo prevencija darbdaviams nėra nauja tema, tačiau ne visose organizacijose teisės aktų reikalavimai jau įgyvendinti visa apimtimi. Prevencija neturėtų apsiriboti dokumentų parengimu – darbuotojai turi aiškiai žinoti, koks elgesys organizacijoje laikomas nepriimtinu, kur kreiptis ir kaip bus reaguojama į jų pranešimus“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė.

Prevencijos priemonės privalomos visiems darbdaviams

Darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir kurti tokią darbo aplinką, kurioje jie nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių ar įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo arba darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba siekiama juos įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį.

Smurtas, įskaitant psichologinį smurtą, ir priekabiavimas, nepaisant jų trukmės, gali turėti žalingų pasekmių darbuotojo psichikos sveikatai ir gerovei. Šios pasekmės gali kilti nepriklausomai nuo darbuotojo reakcijos į patiriamą elgesį.

Smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones privalo taikyti kiekvienas darbdavys – nepriklausomai nuo įmonės, įstaigos ar organizacijos dydžio ir vykdomos ekonominės veiklos.

Draudimas galioja ne tik įprastoje darbo vietoje

Smurtas ir priekabiavimas draudžiami darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Draudimas taip pat taikomas:

• pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
• su darbu susijusio bendravimo, taip pat vykstančio naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
• pakeliui į darbą ar iš darbo;
• per su darbu susijusias išvykas, keliones, mokymus, renginius ar socialinę veiklą;
• darbdavio suteiktame būste.

Ką privalo padaryti darbdavys?

Būtinas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemones nustato Darbo kodekso 30 straipsnis bei Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas.

Kiekvienas darbdavys privalo:

• aiškiai deklaruoti smurto ir priekabiavimo draudimą vietiniuose norminiuose teisės aktuose, informaciniuose stenduose, plakatuose, lankstinukuose, atmintinėse, įmonės intranete, vidinėse socialinių tinklų grupėse ar kitais būdais;
• nustatyti tinkamo elgesio arba etikos taisykles, kad darbuotojai tiksliai žinotų, kokie bendravimo standartai ir reikalavimai taikomi organizacijoje;
• paskirti atsakingą asmenį, į kurį galėtų kreiptis darbuotojas, susidūręs su galimomis smurto ar priekabiavimo apraiškomis;
• nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką, joje nurodant pranešimo pateikimo formą, būdus ir terminus, taip pat jo nagrinėjimo tvarką ir terminus;
• užtikrinti, kad kiekvienas gautas pranešimas būtų operatyviai ir objektyviai išnagrinėtas;
• suteikti teisinę pagalbą ir emocinę paramą smurtą ar priekabiavimą patyrusiems asmenims;
• organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones bei darbuotojų teises ir pareigas.

„Atsakingas asmuo turėtų turėti darbuotojų pasitikėjimą, gebėti juos konsultuoti kilus konfliktui, išklausyti nuogąstavimus ir organizuoti su smurto bei priekabiavimo prevencija susijusią vidinę komunikaciją, – pažymi L. Mironovienė. – Ne mažiau svarbu, kad kiekvienas pranešimas būtų vertinamas rimtai, operatyviai ir objektyviai, o nukentėjusiam darbuotojui būtų suteikta reali pagalba.“

Mokymai privalomi visose organizacijose

Darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, teises ir pareigas privalomi visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.

Mokymai turi būti organizuojami ne rečiau kaip kartą per trejus metus, o jų formą ir būdą pasirenka darbdavys. Naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą.

VDI atkreipia dėmesį, kad vien smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos patvirtinimas, paskelbimas ir darbuotojų supažindinimas su ja nelaikomas mokymais.

Daugiau kaip 50 darbuotojų turinčioms organizacijoms – papildoma pareiga

Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, darbdavys privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.

Joje turi būti nustatyta:

• smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai;
• galimos smurto ir priekabiavimo formos;
• supažindinimo su prevencijos priemonėmis tvarka;
• pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka;
• apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių bei nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba;
• darbuotojų elgesio arba darbo etikos taisyklės.

Visi darbuotojai turi būti supažindinti su organizacijoje patvirtintais vidaus teisės aktais, susijusiais su smurto ir priekabiavimo prevencija.

Apie problemas gali įspėti ir netiesioginiai signalai

Dažni darbuotojų nedarbingumo atvejai, didelė darbuotojų kaita, įvairūs nusiskundimai ir nepasitenkinimas gali būti netiesioginiai signalai, kad organizacijoje esama psichologinio klimato problemų – psichologinio smurto, emocinės įtampos ar nevaldomų streso veiksnių.

Tokie požymiai taip pat gali rodyti darbo organizavimo trūkumus, pavyzdžiui, per didelį darbo krūvį ir atsakomybę ar neadekvatų darbo užmokestį, taip pat problemas, susijusias su organizacine kultūra, netinkamu vadovavimu, komunikacijos stoka ar nepakankamu darbuotojų įvertinimu.

„Darbdaviams svarbu nelaukti, kol problema taps akivaizdi ar bus gautas konkretus darbuotojo skundas. Darbuotojų kaita, dažni nedarbingumo atvejai ar augantis nepasitenkinimas gali įspėti, kad organizacijoje būtina įvertinti psichologinį klimatą, darbo organizavimą ir taikomų prevencijos priemonių veiksmingumą“, – atkreipia dėmesį L. Mironovienė.

Būtina vertinti psichosocialinę riziką

Su smurto ir priekabiavimo prevencija tiesiogiai susijusi darbdavio pareiga organizuoti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimą.

Psichosocialinis veiksnys – tai veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio arba darbdavio ir darbuotojo santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.

Atliekant vertinimą tiriamos:

• darbo sąlygos;
• darbo reikalavimai;
• darbo organizavimas;
• darbo turinys;
• darbuotojų tarpusavio santykiai;
• santykiai su darbdaviu ir trečiaisiais asmenimis, įskaitant fizinį bei psichologinį smurtą, kolegų ir vadovų palaikymą bei konfliktus.

Profesinės rizikos vertinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti esamą bei galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jeigu to padaryti neįmanoma – įdiegti priemones, kurios apsaugotų darbuotojus arba kiek įmanoma sumažintų riziką.

Darbdavys privalo kontroliuoti, kaip prevencijos priemonės įgyvendinamos, ir užtikrinti jų veiksmingumą. Jeigu nustatoma, kad taikomos priemonės yra neveiksmingos, jos turi būti peržiūrimos, atnaujinamos arba papildomos, pavyzdžiui, psichologo konsultacijomis, sveikatinimo dienomis, papildomu sveikatos draudimu, anoniminėmis darbuotojų apklausomis ar emocinio klimato tyrimais.

Atmintines darbuotojui ir darbdaviui dėl psichologinio smurto galima rasti čia.  

VDI informacija