Dar vienas taškas žemdirbių naudai

Geras ženklas žemės ūkiui

2025 m. LGT atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kiek augalų apsaugos produktų patenka į dirbamų laukų gruntinius vandenis. Mėginiai buvo imti iš 52 skirtingų Lietuvos vietų. „Trumpai apibendrinant tyrimų rezultatus galima pasakyti, kad jie yra labai palankūs žemės ūkiui, nes beveik visuose gręžiniuose arba nieko nerasta, arba rasti kiekiai, neviršijantys leistinų normų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) pristatydamas LGT atliktą tyrimą tvirtino žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.

„Ūkininko patarėjui“ plačiau komentuodamas tyrimo tikslą ir rezultatus, žemės ūkio viceministras pastebėjo, kad gręžiniai, iš kurių imti mėginiai, yra dirbamuose laukuose ar šalia jų, kur čia pat naudojamos augalų apsaugos priemonės, tad gauti duomenys yra objektyvūs ir labai geri. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog praeita vasara, kada imti mėginiai, buvo lietinga ir netipinė, ir būtent tokiomis ekstremaliomis sąlygomis gauti geri rodikliai. „Tai yra geras ženklas žemės ūkiui“, – konstatavo R. Krugelis.

Tiesa, jis pabrėžė, kad yra atskiri atvejai, kai rasti medžiagų normų viršijimai, kurie kelia tam tikrų klausimų, tad yra mintis panagrinėti, kada ir kokios konkrečiai ten buvo naudojamos augalų apsaugos priemonės.

Tokius tyrimus planuojama atlikti ir šiemet, tik jie bus dar platesni ir apimantys papildomas 50 vietų. Taip pat ir išplėsti – bus tiriama, kiek į gruntinius vandenis patenka bendrojo fosforo bei bendrojo azoto. „Turint daugiau duomenų, galbūt bus galima mąstyti apie atitinkamus teisės aktų pokyčius. Jeigu duomenys parodys, kad galbūt Lietuva nuėjo per griežtu keliu, kai kuriais atvejais gal ir galima bus palengvinti augalų apsaugos produktų naudojimo sąlygas“, – svarstė žemės ūkio viceministras.

Kodėl lygiuojamės į Daniją?

KRK narys Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas svarbus tuo, kad leidžia įvertinti, ar Lietuvai reikia taikyti griežtesnius augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys privalo vadovautis ES nustatyta tvarka registruojant augalų apsaugos produktus. Tokia sistema skirta užtikrinti, kad pesticidai nekeltų rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai. Nors visos šalys naudoja tuos pačius modelius, Danija ir Lietuva yra patvirtinusios specifinius nacionalinius reikalavimus įvesties rodikliams. Šios dvi šalys reikalauja papildomų, griežtesnių skaičiavimų, kad būtų įvertinta specifinė rizika vietiniams gruntiniams vandenims.

„Mes susitapatinome su Danija pagal AAP naudojimo ribojimus, nors naudojimo kiekiai pas mus turbūt dvigubai mažesni nei Danijoje. Taip jau yra, kad mes linkę pritaikyti sau kiek galima sudėtingesnes sąlygas, nes taisykles dažnai rašo tie, kurie tiesiogiai už ekonomiką neatsako. Vis stengiamės uždėti varžtus, kurie trukdytų žmonėms dirbti“, – ŪP apgailestavo politikas.

Jo manymu, tyrimo reikėjo, kad galima būtų objektyviais rodikliais pagrįsti, jog tie sugriežtinimai yra tikrai reikalingi. „Dabar gal nenorime patikėti, kad viskas yra gerai, nerado likučių, tada norima tyrimą plėsti, tirti fosfatus ir nitratus, nors jie nėra susiję su pesticidų naudojimu. Matyt, nenorima atpalaiduoti suvaržymų, nes visą laiką galvojama, kad taip padedama gamtai. Bet gali atsitikti taip, jog teks saugotis nuo tų gamtos saugotojų“, – svarstė V. Pranckietis.

Griežtumas be pagrindo

Augalų apsaugos gamintojus ir importuotojus vienijančios asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės manymu, sprendimas taikyti Danijoje naudojamus papildomus modeliavimo rodiklius Lietuvai neturi nei mokslinio, nei politinio pagrindo.

Ji ŪP aiškino, kad, registruojant augalų apsaugos produktus, visada atliekamas jų veikliųjų medžiagų ir jų reikšmingų skilimo produktų galimo išsiplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius, taikant gana didelius atsargumo rėžius, modeliavimas.

„Nuo 2010 m. Lietuvoje nustatyti papildomi griežtesni modeliavimo įvesties rodikliai, ko nėra kitose ES valstybėse narėse – Lietuva taiko specifinius nacionalinius reikalavimus FOCUS modeliavimo įvesties rodikliams, jei veikliosios medžiagos vertinimo ataskaitoje pažymima išsiplovimo rizika. Tokius rodiklius taiko tik Lietuva ir Danija. Remiantis mano kolegų Danijoje informacija, ten buvo priimtas politinis sprendimas, kurio siekis – mažinti žemės ūkį Danijoje. Lietuvoje tokio politinio sprendimo nėra – griežtesni modeliavimo įvesties rodikliai įrašyti gairių dokumente“, – pastebėjo Z. Varanavičienė.

„CropLife Lietuva“ vadovė atkreipė dėmesį, kad per laikotarpį nuo 2010 m. iki dabar atsirado naujų mokslinių duomenų (A. Tiktak et al., 2024), ypač pabrėžtinas erdvinis išsiplovimo modeliavimas (angl. spatially distributed leaching modelling (SDLM). Remiantis SDLM vertinimu, Lietuva nėra pesticidų išsiplovimo požiūriu jautresnė teritorija, todėl labai konservatyvūs įvesties rodikliai sunkiai pateisinami moksliniais argumentais ir tai buvo pristatyta Italijoje (Piacenza) vykusiame XVII-ajame Pesticidų chemijos simpoziume.

„Šiuo klausimu įvairiose darbo grupėse kalbama jau nuo 2024 m. vidurio. Gairių dokumentas, kuriame Lietuva indikuoja apie savo taikomus griežtesnius įvesties rodiklius, yra peržiūrimas kasmet. Siekdama priimti duomenimis grįstą sprendimą, ŽŪM užsakė tyrimą. Kadangi jau yra ŽŪM užsakyto požeminio vandens monitoringo rezultatai, kurių vidutinės vertės ir medianos vertės (EFSA mokslininkai rekomenduoja vertinti būtent tokias vertes, o ne momentines) yra žymiai mažesnės, nei geriamajam vandeniui taikoma 0,1 µg/l riba (ši vertė taip pat yra ribinė vertė augalų apsaugos produktų registracijos procese, t. y. suteikiamas didelis atsargumo laipsnis), todėl registracijos procesus reikia priderinti prie daugumos ES valstybių taikomų praktikų“, – redakcijai aiškino Z. Varanavičienė.

Ji priminė, kad Lietuvoje, priešingai nei Danijoje, žemės ūkį politikai pripažino strategine ūkio šaka ir nėra politinio sprendimo mažinti žemės ūkio gamybą. Be to, Danijoje žemės ūkio gamybos mažinimas yra gausiai finansuojamas. 2026 m. vasario mėn. Europos Komisija patvirtino Danijos valstybės 1,04 mlrd. Eur pagalbos schemą, skirtą remti žemės savininkus. Schemos lėšomis bus remiami žemės savininkai, kurie savanoriškai įsipareigos „išimti“ žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemę iš gamybos, kad sumažintų žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį, sušvelnintų klimato kaitos poveikį ir pagerintų vandens kokybę.

Draudimai „iš lempos“

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.