Darbo paieška: ko darbdavys neturėtų klausti, o darbuotojas gali nenurodyti

Kaip darbo skelbimus apibrėžia įstatymai ir tvarkos?

Pagal Lygių galimybių įstatymą, darbo skelbime draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius asmenims pirmenybę dėl jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas draudžia darbinant teikti pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti informacijos apie šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus.

Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad pareigų, profesijų ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškos giminės daiktavardžiais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomenduoja naudoti įtraukią kalbą, pavyzdžiui: ieškome inžinierės (-iaus), vairuotojo (-os), priimsime į darbą prekių pakuotojus ir pakuotojas ir pan.

Ar pakoregavus skelbimą atsisakoma ir diskriminacinių nuostatų?

Skelbimą, kuriame nurodyta konkreti ieškomo darbuotojo lytis, amžius, tautybė ar, pavyzdžiui, socialinė padėtis yra matęs dažnas darbo ieškantis žmogus. Dažniausiai toks skelbimas pakoreguojamas vos sulaukus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kreipimosi, bet tai nebūtinai reiškia, kad tolesniame priėmimo į darbą procese taip pat bus atsisakyta diskriminacinių nuostatų. Šios nuostatos gali persikelti, pavyzdžiui, į darbo pokalbį, kur darbo ieškančio žmogaus gali būti klausiama įvairių tiesiogiai su darbu nesusijusių klausimų – apie šeiminę padėtį, vaikus ir planus jų susilaukti, amžių ir pan.

Susidūrus su diskriminacija ar norint pasikonsultuoti, patariama kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. 

Ko nebūtina atskleisti savo gyvenimo aprašyme?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai ir specialistės primena, kokios informacijos nebūtina nurodyti savo gyvenimo aprašyme. Tokios informacijos neturėtų prašyti ir potencialūs darbdaviai ar darbdavės.

Visos darbo istorijos. Rekomenduojama pateikti savo darbo istoriją, susijusią su pareigomis, į kurias kandidatuojama, bei tą patirtį, kuri laikytina privalumu.

Nuotraukos. Tai, kaip atrodo kandidatas ar kandidatė, neturi jokios įtakos asmens įgūdžiams ir sugebėjimams. Nuotrauka gali lemti subjektyvumą atrankos metu, todėl patariama jos savo gyvenimo aprašyme neskelbti. Nuotraukos galima reikalauti tuo atveju, kai pretenduojama į modelio, aktoriaus ar aktorės darbo pozicijas.

Konkretaus amžiaus. Atrankos dalyvių amžių galima nuspėti pagal išsilavinimą, darbo patirtį. To nederėtų klausti, nes tai gali sutrukdyti objektyviai vertinti kandidatą ar kandidatę. Pavyzdžiui, dėl jauno amžiaus žmogus gali būti nepaskiriamas į vadovaujamas pareigas preziumuojant, kad gali pristigti patirties. Tiesa, kai kurioms pareigoms yra taikomi amžiaus apribojimai. Pavyzdžiui, darbinantis į valstybės tarnybą, taip pat vidaus tarnybos pareigūnams ir pareigūnėms.

Šeiminės padėties. Pagal Darbo kodeksą, privalu gerbti darbuotojų šeiminius įsipareigojimus. Darbinant draudžiama klausti apie santuoką ar planus susituokti, vaikus ar ketinimą jų susilaukti. Jeigu norima sužinoti, ar, pavyzdžiui, kandidatas ar kandidatė galės reguliariai vykti į darbines keliones, komandiruotės turėtų būti įvardytos pareigybės apraše. Informacija apie šeiminę padėtį nebūtina gyvenimo aprašyme, todėl patariama jos neįtraukti.

Tautybės. Iš darbuotojų negalima reikalauti atskleisti tautybę. Jei darbo pobūdžiui reikalinga mokėti kelias kalbas, darbo skelbime reikėtų nurodyti jas, bet ne pageidaujamą asmens kilmę ar tautybę.

Kita asmeninė informacija. Pavyzdžiui, politinės pažiūros ir išpažįstama religija yra asmeninė informacija, neturinti įtakos žmogaus kompetencijai. Draudžiama vertinti ar kritikuoti kandidato ar kandidatės pasirinkimus. Kandidatai gali patys pasirinkti, ar nori paminėti informaciją apie savo asmeninį gyvenimą, ar ne.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija

Pexels nuotr.