Darbotvarkėje ne žaliasis kursas, o strateginis dialogas

Ataskaitoje nepaliekama jokių dviprasmybių dėl žemės ūkio ir maisto sektorių svarbos. Joje pabrėžiama, kad maisto gamyba vaidina pagrindinį vaidmenį dėl savo egzistencinio ryšio su žmogaus gyvenimu ir praktiškai veikia visus modernios visuomenės kolektyvinio gyvenimo aspektus.

Maisto sistemos, ypač ūkininkavimas, ir su juo susijęs vartojimas bei tiekimas sudaro sudėtingą tinklą su įvairiais, tarpusavyje susipynusiais funkciniais ryšiais. Jos turi didelę kultūrinę ir socialinę, ekonominę svarbą, nes užtikrina Europos piliečių aprūpinimą maistu, milijonus darbo vietų bei prisideda prie vidaus ir išorės prekybos. Pasaulio mastu ES ir ateityje prisidės prie aukščiausios kokybės, sveiko maisto eksporto į trečiąsias šalis ir jo įperkamumo gerinimo, t. y. vienas aktualiausių Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – bado panaikinimas – nepamirštas. Tokią ataskaitoje išsakytą žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities misiją galima laikyti atsakymu į daugelio autoritetingų mokslo institucijų anksčiau atliktų tyrimų išvadas, kad žaliojo kurso keliamų tikslų įgyvendinimo rezultatas bus sumažėjusi žemės ūkio gamyba, susitraukusi prekyba maisto produktais ir neišvengiamai išaugusios maisto kainos.

Todėl nieko neturėtų stebinti faktas, jog ataskaitos tekste žaliasis kursas nebuvo paminėtas nė karto, nors tarp strateginio dialogo grupės 29 narių buvo atstovų iš įvairių Europos organizacijų, įskaitant aplinkosaugos ir vartotojų. Akivaizdu, kad, išlaikant EK pirmininkės U. von der Leyen užduotą toną, grupės darbe buvo siekiama konstruktyvaus dialogo, vengiant pozicijų poliarizacijos. Norisi tikėti, kad tai yra signalas nuolat dainelę apie žaliąjį kursą kartojantiems papūgams ir papūgoms apie tai, jog laikas keisti plokštelę.

Tačiau, be jokios abejonės, tai nereiškia, kad žemės ūkyje diegiamos technologijos pasuks priešinga kryptimi negu iki šiol – taps taršesnės ir mažiau efektyvios. Priešingai, ataskaitoje teigiama, kad „viešasis ir privatus sektoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti mobilizuodami kapitalą projektams, kurie suteikia galimybę tiek smulkiesiems, tiek stambiems ūkiams ir maisto sistemos dalyviams pereiti prie tvarių praktikų ir sistemų“. Taip, taip! Strateginio dialogo grupės narių nuomone, stambiems ūkiams taip pat turi būti sudarytos galimybės pereiti prie tvarių gamybos metodų.

Naujas dalykas – ataskaitoje paminėti mišrieji ūkiai ir išreikštas susirūpinimas dėl jų nykimo. Rekomenduojama mišriesiems ūkiams, kaip ir smulkiesiems, jauniesiems bei naujiesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose yra kliūčių, teikti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramą, užtikrinančią tinkamas pajamas.

Vis tik gyvulininkyste užsiimančių ūkių ateitis yra miglota. Jiems numatomi didėjantys iššūkiai ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo, bet ir gyvūnų gerovės gerinimo srityse. Ataskaitoje kol kas sutarta neskubėti teikti nuomonės dėl Žemės ūkio emisijų prekybos sistemos įvedimo (AgETS), nes tema kol kas nepakankamai subrendusi. Dar daugiau, teikiama rekomendacija parengti ŠESD emisijų apskaitos metodiką įvairioms žemės ūkio veiklos rūšims skirtingomis struktūrinėmis sąlygomis. Tai galima vertinti kaip pripažinimą, kad šiuo metu naudojama metodika turi esminių trūkumų. Dar liepos mėn. „Ūkininko patarėjo“ skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su medžiaga, iliustruojančia didžiulius ŠESD emisijų svyravimus nacionalinėse inventorizacijos ataskaitose.

Tačiau gyvulių augintojai turi rengtis gilesniems – vartojimo – pokyčiams. Strateginio dialogo grupė mano, kad reikia pagerinti tvarią pusiausvyrą tarp Europos gyventojų suvartojamų gyvūninių ir augalinių baltymų bei padėti vartotojams. O tas pagerinimas suprantamas, kaip geresnių sąlygų sudarymas perėjimui prie augalinių baltymų. EK iki 2026 m. turėtų parengti veiksmų planą, kad būtų sustiprintos augalinės kilmės maisto produktų gamybos bei tiekimo grandinės. Kadangi šis perėjimas turės įtakos gyvulininkystės ūkių pajamoms ir ekonominiam gyvybingumui, rekomenduojama jiems numatyti paramą iš Žemės ūkio ir maisto produktų teisingo pereinamojo laikotarpio fondo (AJTF), kurį ataskaitos rengėjai siūlo steigti atskirai – už BŽŪP ribų. Tačiau fondo dar nėra, o vegetarinės mitybos propagavimo idėjos jau įgauna vis konkretesnį pavidalą.

Vis dėlto, tai, kad žemės ūkio ir maisto produktų sistemų tvarumo stiprinimas ataskaitoje minimas kartu su konkurencingumo ir pelningumo didinimu, teikia vilčių dėl sugrįžimo prie racionalaus požiūrio į žemės ūkį. „Ekonominės, aplinkos ir socialinės tvarumo dimensijos turi vienodą reikšmę Europos visuomenei, ypač žemės ūkio maisto produktų sistemose. Todėl politikai negali jų priešpriešinti vienos kitai“, – teigiama ataskaitoje. Nors patirtis liudija, kad ekonomiškai stipriausiuose ūkiuose sudaromos geriausios prielaidos stiprinti žemės ūkio veiklos socialinius ir aplinkosaugos aspektus.

Tai tik keli pastebėjimai iš daugiau kaip 100 psl. sudarančio ataskaitos teksto, kuris, reikia tikėtis, artimiausiu metu bus išverstas į visas ES kalbas. Ataskaitoje yra ir daugiau teigiamų ar susirūpinimą keliančių dalykų bei neaiškumų, pvz., dėl kelių naujų fondų steigimo, BŽŪP finansavimo ir kt. Todėl svarbu, į kurias rekomendacijas atsižvelgs aukščiausios ES institucijos, pareigūnai, politikai.

Pranešime spaudai teigiama, kad EK vadovausis šio dokumento rekomendacijomis, formuodama žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, kuri turėtų būti pateikta per pirmąsias šimtą U. von der Leyen antrosios kadencijos dienų. Todėl pirmosios žinutės turėtume sulaukti iš EK.

Rugsėjį turėtų pasirodyti eilinis EK pirmininkės U. von der Leyen pranešimas apie padėtį ES 2024 m. Jame turėtų būti paminėtas strateginis dialogas, aptarta žemės ūkio tema. Netrukus turėtume sužinoti, kaip ir kokius akcentus sudėlios EK pirmininkės komanda.

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.