Daržovių augintojų pinigai į balą

Širvintų rajone Antanaičių kaime įsikūrusio Artūro Mučinio ir jo tėvų ūkio užaugintų daržovių laukia mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės, kavinės, tačiau ūkininkai ne vieną šių įstaigų vadovą turės nuvilti. Liūtys jau pasiglemžė dalį derliaus. Mums atvykus, darbininkai rūšiavo bulves, svogūnus, didžiulėse dėžėse viens prie kito laukdami valgytojų švietė kopūstai, tinklo maišuose žvilgsnį traukė šviežutėlės morkos. Tačiau tai, kas matoma gamybinėse patalpose, – tik menka dalis bendro ūkio vaizdo. Visos daržovės auga laukuose, kurie atrodo tarsi būtų iš apokaliptinio filmo. Kartu su tėvu ir mama ūkininkaujantis Artūras Mučinis pasiūlė sėsti į visureigį ir savo akimis įsitikinti, kokiomis „malonėmis“ šią vasarą Vilniaus krašto ūkininkus apdovanojo dangus.

Svogūnai stirnoms stiprins imunitetą Pirmiausia nuvažiavome prie svogūnų lauko. „Čia du hektarai ‘Stuttgart’ veislės. Viską teks aparti. Svogūnus nurovėmė, bet lietūs neleido jų paimti iš lauko. Bandėmė tai daryti, bet technika klimpo, kombainą teko traukti iš lauko. Porą savaičių pagulėję ant dirvos, merkiami lietaus svogūnai pradėjo leisti šaknis. Rinkti rankomis būtų labai brangu“, –­ pakėlęs didelę svogūno galvą, rodė ūkininkas. Pasak jo, tokie svogūnai netinkami net laiškams auginti, nes neturėjo nors poros savaičių ramybės periodo nulinėje temperatūroje. Troškiniams, salotoms, kitokiam greitam vartojimui jie taip pat netinkami. Naudos iš poros hektarų svogūnų lauko turės tik stirnos, kurios mielai užsuka pasmaguriauti vitaminingų daržovių. Nors tiek. Miško gyventojams ruošiantis žiemai taip pat reikia stiprinti imunitetą... „Taigi, žvelgiant į šį lauką akivaizdu – pinigai į balą. Gaila, nes derlius geras. Parinkome tinkamą žemę, lengvą, tačiau, kas galėjo žinoti, kokie bus orai?“ – sakė A. Mučinis.

Draudikai nuvylė Važiuodami link kito lauko, aptarėme draudimo reikalus. „Prieš kelerius metus draudėme pasėlius, tačiau kai liūtys išguldė javus, kaip ir kiti ūkininkai, likome apgauti. Nuostoliai buvo akivaizdūs, tačiau draudikai to nematė. Iš mūsų paprašė pažymos, kada lijo, kiek lijo, o kadangi šioje vietovėje nėra meteorologijos stotelės, tokios pažymos negalėjome gauti ir likome patys su savo bėda“, ­– sakė pašnekovas. Sudarant draudimo sutartis, pasak jo, neįmanoma žinoti visų niuansų. Todėl dabar jie prisiima visą riziką ir aiškindamiesi su draudikais negaišta laiko ir negadina nervų.

Netiks net šernams Kai atvykome į bulvių lauką, iš paskos pasivijo lietaus debesis. ’Vineta’ skanios, geltonos bulvės. Jas labai mėgsta vilniečiai. Todėl kasmet sodiname šios veislės bulvių“, – pasakojo Artūras. Kadangi lauko gale matėsi kombainas ir prie jo dirbantys žmonės, vaizdas, palyginti su svogūnų lauku, buvo malonesnis akiai ir širdžiai. Tačiau Artūras atvedė iki lauko vidurio, kur bulvių vagos skendo vandenyje. Nemalonus, nosį riečiantis kvapas reiškė, kad bulvės pūva ir jomis pasigardžiuoti negalės net šernai. Ūkininkas sakė, kad melio­raciją savo laukuose tvarko kiek išgali, tačiau yra vietų, kur ji neveikia. „Bendraujame su Širvintų savivaldybe, tikimės, kad ir nauja šio rajono valdžia mus išgirs, skirs lėšų melioracijai. Dabar jau metas sėti žieminius kviečius, tačiau ne į visus laukus technika įvažiuoja. Iš 230 ha, skirtų javams, kol kas užsėjome 6 ha. Sėjomainai dar sėjame žirnius. Šiais metais juos spėjome nukulti“, –­ sakė pašnekovas. Jis tikino, kad javų derlius geras. Žieminių kviečių kūlė 5–5,5 tonos iš hektaro. „Džiovyklos neturime, mūsų investicijos skirtos daržovėms auginti. Nukultus javus turime kuo greičiau parduoti, o paskambinęs į Jonavą supirkėjams sužinai, kad neaišku ar priims“, ­– rūpesčiais dalijosi ūkininkas.

Kasa, bet neėda Sakoma, viena bėda – ne bėda. Vieną dieną atvažiavęs į kitą, ‘Laura’ veislės, bulvių lauką, Artūras pamatė iškastas, vagų paviršiuje gulinčias bulves. „Iš pradžių nieko nesupratau. Jei kastų žmonės, tai bulves susirinktų. Jei į lauką būtų įsisukę šernai, bulvės būtų suėstos. Dabar gi jos iškapstytos ir tiek“, – pasakojo ūkininkas. Netrukus ir nuėjome prie mįslingai niokojamo lauko. Įdomiausia, kad nežinomų žvėrių pramintas takas veda prie užpelkėjusios lauko vietos. „Sakytum, miško gyventojams prireikė atsigerti drumzlino vandens. Tačiau, kam tuomet kapstyti bulves? Štai puikiai matosi jų įmintos kanopos“, – „Tvin Pykso“ serialo vertą istoriją dėstė ūkininkas. Jis spėja, kad žaladariai yra danieliai, kurių banda medžiotojų džiaugsmui karaliauja aplinkiniuose miškuose. Artūras parodė prie lauko pastatytą dujinę patranką, elektrinę tvorelę, tačiau, pasak, jo, jokios priemonės nepadeda nubaidyti gyvūnų.

Abejoja kompetencija Ūkininkas laukia draudimo kompanijos atstovų, nes vietinis medžiotojų būrelis yra apsidraudęs dėl žvėrių daromų nuostolių ūkininkams. „Žinau, ką pasakys atvykę draudimo kompanijos ekspertai. Anot jų, iš šio nuniokoto beveik 15 arų ploto aš dar gausiu 50 proc. derliaus. Taip, bulvių yra, tačiau jos pažaliavusios. Netinkamos nei valgyti, nei sėti“, – sakė Artūras. Ūkininkas kėlė klausimą dėl draudimo kompanijų samdomų ekspertų kompetencijos. Jis sakė kitą kartą prašysiantis dokumento, liudijančio nors kokį ryšį su žemės ūkiu. Toks kanopinių žvėrių nuniokotas bulvių laukas Mučinų ūkyje – ne vienas. Visur praminti platūs takai, vedantys į netoliese esančias pamiškes. Tad vargu ar kas drįstų ginčytis, iš kur ateina laukiniai gyvūnai.

Kiek patirta nuostolių, dar nežino Su autokeltuvu po sandėlius besisukantis šio šeimos ūkio įkūrėjas Jan Mučin daržininkyste užsiima labai seniai, dar sovietmečiu jis dirbo kolūkio agronomu. Vis dėlto tokių lietingų metų ūkininkas nepamena. „Kuo toliau, tuo sunkiau žemės ūkyje. Tačiau ir toliau sėsime, auginsime. Tikėsimės, kad kiti metai bus geresni“, – sakė pašnekovas. Buhaltere dirbanti jo žmona Jelena dar negalėjo pasakyti, kiek šiais metais patirta nuostolių, nes dalis derliaus dar laukuose. Neaišku, kiek supus sandėliuose. Paklaustas, kiek darbo valandų per dieną jų šeimos nariai praleidžia ūkyje, Artūras ėmė nuoširdžiai juoktis ir klausimu atsakė į klausimą: „O gal galite paaiškinti, kas yra tos darbo valandos?“

Nijolė BARONIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka