Columbus +10,6 °C Debesuota
Sekmadienis, 20 Bal 2025
Columbus +10,6 °C Debesuota
Sekmadienis, 20 Bal 2025


Lektorė Iveta VILIMAITYTĖ
LSMU VA VF Maisto saugos ir kokybės katedros 

Daugialypės agrodronų galimybės

2023/04/28


Maisto pramonė susiduria su vis didesniais iššūkiais ir didėjančia maisto gamybos paklausa. Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9,73 mlrd. iki 2050 metų, o aprūpinti maistu išaugusią populiaciją reikės 70 proc. daugiau maisto resursų. Negana to, šią didžiulę užduotį apsunkina derlingumo mažėjimas ir vis labiau matomos klimato kaitos pasekmės, turinčios įtakos ūkininkams ir maisto pramonei visame pasaulyje. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama maisto produktų kokybei ir poveikio aplinkai mažinimui. Taigi, tvarumas ir siekis užtikrinti kokybiško, įperkamo ir sveiko maisto gamybą tapo rimtu iššūkiu, kurį įveikti galima pasitelkus įvairius technologinius sprendimus.

Supaprastina užduotis

Viena iš technologijų, turinčių įtakos tvariai maisto pramonės plėtrai, yra bepiločiai orlaiviai. Agrodronai ne tik supaprastina ūkių priežiūros užduotis, taupydami ūkininkų laiką, mažindami degalų, vandens ir trąšų suvartojimą, bet ir didina ūkio produktyvumą bei maisto produktų kokybę. Laiku aptikdami kenkėjus ar ligas mažina nuostolius. Investicija į šią technologiją lemia ir mažėjančią užaugintos produkcijos kainą. Bepiločiai orlaiviai su įdiegtomis infraraudonųjų spindulių technologijomis gali surinkti daugiaspektrinius vaizdus ir įvairią informaciją apie žemės būklę, pvz.: drėkinimo poreikis, pasėlių augimas, augalų sveikatos rodikliai, augalų skaičiavimas ir derliaus prognozavimas, augalų aukščio matavimas, lajų dangos kartografavimas, chlorofilo matavimas, azoto kiekis ir kt. Gyvulininkystės atveju – gyvulių skaičius, svoris ir galimos anomalijos, tokios kaip šlubavimas ar neįprasti judesiai.

Pasėlių būklės stebėjimas

Ūkininkai kasdien stebi pasėlius, kad nustatytų galimas grėsmes, tokias kaip ligos, kenkėjai ir lėtas augimo tempas. Pastaraisiais dešimtmečiais, siekiant užfiksuoti norimus vaizdus, buvo naudojami pilotuojami lėktuvai arba palydovai. Toks vaizdų fiksavimas iš lėktuvų yra labai brangus būdas, o palydovinių vaizdų problema yra ta, kad vaizdo erdvinė skiriamoji geba daugeliu atvejų nėra tokia gera. Be to, vaizdų prieinamumas ir kokybė priklauso nuo oro sąlygų. Bepiločių orlaivių technologijų pažanga ir mažas įrenginių svoris leidžia atlikti stebėjimus nuotoliniu būdu. Ši technologija yra pigesnė, taupo laiką ir fiksuoja didelės raiškos vaizdus. Dronuose įmontuotos kameros, naudodamos pažangias vaizdo duomenų analizės priemones ir dirbtinį intelektą, geba identifikuoti įvairius pasėlių parametrus, atpažinti ir naikinti piktžoles. Pagal drono užfiksuojamą normalizuotą diferencijuotą vegetacijos indeksą (NDVI) sukuriami laukų gyvybingumo žemėlapiai, kuriais remiantis gali būti įvertinta informacija apie pasėlius, pvz.: pasėlių ligos, maistinių medžiagų ir drėgmės poreikis. Vegetacijos indeksai taip pat padeda atskirti sveikus ir nesveikus augalus nuo piktžolių.

NDVI – normalizuotas augmenijos indeksas kinta nuo –1 iki +1: <0 reikšmės – vandens paviršius, ~0 reikšmės – paviršius be augalinės dangos, 0> reikšmės – augalijos danga. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo augalija yra žalesnė, o jos būklė – geresnė.

Dirvožemio būklės stebėjimas

Bepiločiai orlaiviai taip pat gali būti naudojami dirvožemio būklei ir lauko sąlygoms stebėti. Naudojant RGB vaizdo kameras ir LIDAR sistemas, dronus galima pritaikyti žemės sklypų 3D paviršiui ir virtualaus reljefo vaizdui formuoti. Duomenys apie lauko aukščio skirtumus naudingi nustatant drenažo modelius ir drėgnas ar sausas vietas, kas leidžia efektyviau laistyti. Žemės ūkio dronų mažmenininkai ir paslaugų teikėjai taip pat siūlo stebėti azoto lygį dirvožemyje naudojant patobulintus jutiklius. Tai leidžia tiksliau tręšti trąšomis, jų neeikvoti, išvengti prastų augimo vietų ir pasėlių nykimo bei pagerinti dirvožemio būklę kitiems metams.

Norint efektyviai stebėti pasėlius, labai svarbu pasirinkti jutiklius, kurie bus naudojami kartu su dronais. Jutiklių pasirinkimas daugiausia priklauso nuo jų pritaikymo būdų ir poreikio, pvz.: ligoms aptikti, maistinėms medžiagoms nustatyti, drėgmei įvertinti ir kt.

Purškimas pesticidais

Tradiciniai pesticidų purškimo metodai turi keletą trūkumų, tokių kaip perteklinis medžiagų naudojimas, purškimo netolygumai, aplinkos tarša ir neigiamas poveikis darbą atliekančio žmogaus sveikatai. Norint pašalinti šiuos trūkumus, gali būti naudojami bepiločiai orlaiviai, kurie turi didžiulį potencialą laukų purškime, naudojant pesticidus, herbicidus, fungicidus, augimą reguliuojančias medžiagas ir trąšas.

Bepilotis orlaivis gali gabenti iki 40 litrų talpos baką ir pagal reikalavimus iš anksto nubrėžtais maršrutais purkšti pasėlius. Dronai turi didelį potencialą išpurškiant laukus, kurie yra sunkiai pasiekiami traktoriais ar lėktuvais.

Tokių orlaivių naudojimas purškimui jau yra plačiai paplitęs Pietryčių Azijoje, o Pietų Korėjoje bepiločiais orlaiviais nupurškiama maždaug 30 proc. visų žemės ūkio plotų. Šie nuotoliniai purkštuvai taupo ūkininkų laiką, taip pat palengvina žmonių, dirbančių laukuose su kupriniais purkštuvais, darbą ir apsaugo nuo įvairių susirgimų, nes pesticidai gali būti pavojingi jų sveikatai. Agrodronai turi įvairių purškimo būdų, kurie gali būti nukreipti į konkrečias sritis, siekiant maksimaliai padidinti efektyvumą ir sutaupyti cheminių medžiagų sąnaudas, tačiau, norint tinkamai padengti augalus ir sumažinti purškiamų pesticidų lašelių dreifą, reikia išlaikyti pastovų, nedidelį purškimo aukštį.

Apskaičiuota, kad naudoti droną-robotą – 2,5 karto pigiau, nei dirbti traktoriumi, nes jis sunaudoja perpus mažiau pesticidų, sutaupo ir daug energetinių resursų bei žmogaus darbo laiko. Drono našumas – iki 150 ha per dieną. Vienas dronų pilotas vienu metu gali valdyti iki 5 skraidyklių – taip vadinamą dronų spiečių.

Ribojimai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 47, 2023 m. balandžio 27 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis