Daugiametės pievos – kaip Sizifo akmuo

Bėrė priekaištus ministerijai

Priekaištus ŽŪM lieja ir dauguma parlamentarų iš Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK), kur praėjusį trečiadienį buvo gana karštai aptariamas dabar bene didžiausias daugybės žemdirbių galvosopis – daugiamečių pievų atkūrimas. Mat, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau išsiuntė 26 tūkst. laiškų ūkiams, kuriems reikia atkurti 69 proc. per pastaruosius 3 metus suarto pievų ploto. Nuo 2023 m. daugiamečių žolynų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės plotų santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu. NMA duomenimis, šis santykis Lietuvoje sumažėjo 18,64 proc., tad suartas pievas liepiama atkurti.

Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu, tad jei nebus atkuriamos pievos – pajudės sankcijų girnos ir jos bus taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai. Tai – bausmė žemdirbiui, kuriam nereikia pievų ir kurio žemės nuosavybės dokumentuose gali būti užfiksuota, jog ta žemė yra ariama.

„Žemdirbiams šis klausimas labai aktualus, bet aiškaus atsakymo vis nėra – ūkininkų atstovai važiavo į Briuselį susitikti su europarlamentarais ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) nariais ir ten išgirdo, kad yra galimybė reikalavimus keisti, o ŽŪM sako, kad negalima. Ar ir mūsų komitetui reikės kreiptis į Briuselį, kad būtų aišku, ar Lietuva padarė viską, kad pagelbėtų ūkininkams?“ – į ŽŪM atstovus kreipėsi parlamentaras Jonas Gudauskas.

Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio atsakymas buvo toks: „Ūkininkai kažką sako, paprašėme susitikimo (DG AGRI) protokolo, užklausėme, kas ten buvo pasakyta, paprašėme europarlamentaro Bronio Ropės pateikti tuos siūlymus, kvietėme ir ūkininkų atstovus, bet turbūt nebuvo noro atvažiuoti susitikti ir pasikalbėti apie pievų apibrėžimą. Tas pats Michaelis Pielke (susitikime su Lietuvos žemdirbių atstovais dalyvavęs DG AGRI vykdantysis direktorius – aut. past.) ginasi, kad jis nieko neprižadėjo, nieko nepasakė. Tad kuo dabar pasitikėti Seimo nariams: ŽŪM ar ūkininkais? Čia tik emocijos, ŽŪM negali dirbti kitaip, nei parašyta reglamente.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad susitikime su DG AGRI buvo kalbėta argumentais, o ne apie kažką: „Nesikartosiu, perduodu Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko kvietimą patogiu laiku atvykti į LŽŪT posėdį, kur galėsime aptarti pasiūlymus, ir jeigu norėsite, pristatysime, kaip tą klausimą galima išspręsti. Į ŽŪM nesiruošiame eiti, ypač kai kviečiate du žmones, nes paskui dar pasakysite, kad kalbėjome apie kažką.“

Prisidėjo blaškymasis

Viceministras E. Giedraitis aiškino, kad ŽŪM ir NMA pastangomis daugiau kaip 50 tūkst. ha pavyko sumažinti referencinį daugiamečių pievų plotą. Anot jo, bus siūloma leisti pievas atkurti pakrančių apsaugos ir daugiamečių augalų juostose, ežiose, negamybiniuose plotuose. Žemės ūkio viceministras taip pat akcentavo, kad ŽŪM maksimaliai sušvelnino sankcijų taikymo metodiką.

KRK narys Juozas Baublys priminė, kad nuo 2015 m. iki 2018-ųjų pievų plotai sparčiai didėjo, o nuo 2020 m. jų jau ėmė stigti. „Regis, 2020 m. buvo pakeistos taisyklės – uždrausta smulkinti žolę pievose. Taip, smulkinti žolę tūkstančiuose hektarų pievų nėra gerai, bet dar blogiau, kad ŽŪM neturi aiškios strategijos. Vienais metais leidžiama, kitais – draudžiama. Manau, kad šią problemą sukėlė netinkamas taisyklių kaitaliojimas ir ministerijos blaškymasis“, – konstatavo parlamentaras.

Seimo narys teiravosi, ar daugiametės pievos išliks amžiams, ar ir ateityje ūkininkai turės jas išlaikyti. E. Giedraitis bandė guosti, kad galbūt kažkas pasikeis, kai bus rengiamas naujo finansinio laikotarpio reglamentas. Kartu ir pagąsdino ūkininkus: „Jeigu žiūrime į Vakarų Europos valstybes, ten nacionaliniuose teisės aktuose nurodyta, kad ūkininkas be leidimo negali keisti žemėnaudos. Ten griežčiau.“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis pastebėjo, kad ir Lietuvoje žemėnaudos keisti be kaimo plėtros plano, atitinkamų tarnybų projektų negalima. „Tik ŽŪM ariamąją žemę gali pakeisti į daugiametes pievas. Vieni kitiems mėtome kamuolį, o ŽŪM neprisiima atsakomybės. Juk nuo 2015-ųjų pievos automatiškai buvo verčiamos daugiametėmis, nors pagal žemės ūkio paskirties žemės apibrėžimą teisę į ganyklas suteikia laikomi gyvuliai. Jeigu jų nėra, nereikėjo kurti daugiamečių pievų ir leisti žmogui suarti, juk ir pagal dokumentus ten yra ariamoji žemė. Dabar turime pasekmes“, – dėstė ūkininkas.

Tenka mokyti abėcėlės

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovas Vytautas Buivydas priminė, kad prie daugiamečių pievų dar reikia pridėti apie 70 tūkst. ha natūralių pievų. „Kylant aplinkosauginėms ambicijoms ir teigiant, kad daugiametės pievos yra viešoji gėrybė, ūkininkams užkraunama didžiulė našta, už kurią niekas nenori atlyginti. Daugiamečių pievų turėtojai dažniausiai yra smulkūs ir vidutiniai ūkiai, vis dar užsiimantys gyvulininkyste. Pievos turėtų būti ne našta, o galimybė gauti papildomų pajamų. Dabar išmokos to neskatina“, – aiškino jaunųjų ūkininkų organizacijos atstovas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys nuotoliniame KRK posėdyje teigė, kad ŽŪM ne viską padarė dėl daugiamečių pievų naštos palengvinimo: „Kai buvo teikiamas SP, sakėte, kad nieko negalite padaryti dėl pievų. Kai ūkininkai ėmėsi iniciatyvų, tada atsirado galimybė šiek tiek sumažinti pievų plotą. Vadinasi, rezervų vis atsiranda.“

Jis skaičiavo, kad Plungės r. reikia atkurti apie 5 500 ha pievų. Kolegos skambina ir klausia, ką daryti? „Pavyzdžiui, jaunas ūkininkas turi 100 ha ir reikia atkurti 30–38 ha pievų. Jeigu nėra gyvulių – nereikia ir pievų. O jeigu ir laiko gyvulius, tai daugiametės pievos nėra išganymas. Gal mėsiniams galvijams ir ekstensyviam auginimui jos ir tinka, bet siekiant geresnio produktyvumo, to neužtenka, reikia gero pašaro“, – ūkininkavimo abėcėlę aiškino žemaitis.

Prakalbo apie diskriminaciją

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė užsiminė apie galimą diskriminaciją atkuriant pievas. „Referenciniai metai – 2018-ieji, o NMA atsiųstuose laiškuose nurodoma, kad reikia atkurti per 3 pastaruosius metus suartas pievas, nors daugiausia jų buvo suarta 2019 m. Kodėl našta perkeliama ant suarusiųjų per pastaruosius 3 metus, o nėra paskirstoma visiems vienodai?“ – teiravosi ūkininkė.

Jai taip pat kilo klausimas dėl padarytų išimčių: „SP parašyta, kad nuo daugiamečių pievų atkūrimo prievolės atleidžiami ūkiai, kai privalomas atkurti plotas yra mažesnis nei 10 a. Bet ŽŪM dabar padarė gerą paslaugą ir neįpareigoja atkurti mažesnio nei 0,5 ha ploto. Tokiu būdu apie 25 proc. pareiškėjų išvengia šios prievolės. O kokį plotą tai sudaro? Manau, kad nemažą.“

Z. Dargienė siūlė daugiamečių pievų atkūrimo naštą nacionaliniu lygiu perkelti visiems ūkiams ir grūdininkų negamybinius plotus įskaityti kaip daugiametes pievas.

Pasigedo žemės ūkio ministro

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.