Debiurokratizacijos reikia kaip gaivaus oro

Išradinga taisyklių kūrėja

Turbūt nerastume žemdirbio, kuris nepritartų K. Mažeikos prioritetams, o debiurokratizacijos siekį neabejotinai palaikytų vienbalsiai, nes to, anot kai kurių agrarininkų, reikia kaip gaivaus oro. Mat niekam nėra paslaptis, kad ES garsėja savo biurokratija ir nemažėjančia pačių įvairiausių reikalavimų našta. Tačiau ne tik žemdirbiai, bet ir verslo atstovai dažnai pastebi, kad Lietuva yra ne tik uoli europinių prievolių vykdytoja, bet ir gana išradinga ES reikalavimus viršijančių taisyklių kūrėja. Todėl turbūt neatsitiktinai pagal 2025 m. Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato paskelbtus „Tyrimo dėl supaprastinimo ir administracinės naštos ūkininkams ir kitiems ES bendros žemės ūkio politikos paramos gavėjams“ rezultatus Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių penketuko, kur administracinės naštos kaina žemdirbiams yra didžiausia. Lietuvoje vidutinės žemdirbių išlaidos administracinėms užduotims sudaro 2 340 Eur per metus vienam ūkininkui, o ES vidurkis – 1 230 Eur.

Įdomu tai, kad Latvijoje administracinės naštos kaina žemdirbiams kur kas mažesnė – 767 Eur per metus. Žemiau ES vidurkio atsidūrė ir Lenkija bei Estija.

Tokių duomenų gal ir nereikėtų suabsoliutinti, bet turbūt niekas nesiginčytų, kad Lietuvoje biurokratijos suvešėjimas yra didžiulis.

Lyg voratinklis

Ūkininkai ir jų organizacijų atstovai pritaria žemės ūkio ministro siekiui mažinti visokių prievolių naštą ir kartu pastebi, kad biurokratinis voratinklis driekiasi kur kas plačiau, nei apima Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kompetencijų laukas. Todėl, norint išsilaisvinti iš perteklinių administracinių reikalavimų, reikia atitinkamo visos Vyriausybės nusiteikimo ir pasiryžimo.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas ŪP tvirtino, kad nors pastaraisiais metais daug kalbama, kad biurokratinė našta bus mažinama, bet realiai nuo jos žmonių pečiai vis dar linksta. „Įdomu tai, kad daugiausia problemų yra ten, kur reikia ne žemės ūkio ministro sprendimų. Manau, kad ministerijos nepakankamai tarpusavyje bendrauja, gal stinga ir pačios ŽŪM griežtesnės pozicijos atstovaujant žemdirbių interesams“, – svarstė ūkininkų organizacijos vadovas.

Jis išvardijo šiuo metu aktualiausius trukdžius, kurie stabdo agrarininkų veiklą ir jų planus. „Pastaruoju metu ūkiai, ypač gyvulininkystės, skundžiasi, kad labai sudėtinga gauti statybos leidimus. Ilgai jų negaudamas, negali įgyvendinti investicinių projektų. Kitose šalyse yra kitaip, pavyzdžiui, Lenkijoje daug paprasčiau pastatyti plėvele dengtą šiltnamį, o pas mus ir jam reikia statybos leidimo. Taip pat ilgai užtrunka, kai nori padalinti savo turimą sklypelį ir jame statyti gamybinius pastatus ar kt. Ir čia pasireiškia milžiniška biurokratija – vien tik sklypo padalinimas, matavimai ir visa kita gali užtrukti net iki 2 metų. Ar tai normalu?“ – problemas dėstė G. Špakauskas.

LŪS pirmininkas užsiminė, kad žmonės „klimpsta“ ir VĮ Registrų centro (RC) sistemoje. „Pavyzdžiui, logiškai nesuprantu, kodėl pasibaigus žemės nuomos sutarčiai negali paprastuoju būdu prisijungti ir jos išregistruoti. Reikia teikti prašymą, kad išregistruotų. Kitas dalykas – RC pasigyrė, kad galima žemės nuomos sutartį sudaryti nuotoliniu būdu. Galvojau, prisijungsiu prie RC, bus automatinis duomenų suvedimas, paruošti šablonai, bet pasirodo, kad turi pirmiausia užpildyti „Word“ formato prašymą, kad nori sudaryti nuomos sutartį. Kam to reikia? Man tai panašu į atsilikusį ir nereikalinga veiksmą“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Iš tuščio į kiaurą

Anot G. Špakausko, dar viena milžiniška biurokratinė našta – verslo planų rašymas investicinei paramai. „Jame daug pilstymo iš tuščio į kiaurą. Juk realiai verslo plane yra 3 pagrindiniai lapai, kur surašytos prognozės ir ekonominiai skaičiavimai, bet reikia užpildyti 50 lapų ir prirašyti daug teorinės beletristikos. Ar taip rimčiau atrodo projektas? Kiek apie tai kalbame, niekas nesikeičia. Net ir rengiant vietos veiklos grupių tinklo smulkius projektus, kur yra nedidelės paramos sumos, tenka prirašyti 50 lapų“, – į biurokratiją baksnojo LŪS vadovas.

Jis pastebėjo, kad egzistuoja supaprastinta paraiška, kai ji teikiama 80 tūkst. Eur paramai. „Bet jeigu ūkininkas rašo projektą tai pačiai sumai pagal nesupaprastintas taisykles, jau reikia pateikti verslo planą. Sumos juk tos pačios, bet taisyklės jau kitos. Manau, kad verslo planą tikrai galima būtų supaprastinti“, – teigė pašnekovas.

Jis svarstė, kad galbūt galima būtų dar labiau supaprastinti ir jau patobulintą pasėlių deklaravimo sistemą. „Kur pažvelgsi, ten apstu biurokratinių reikalavimų ir papildomos naštos. Panašu, kad ji tik auga. Vėl grįžta kasmėnesinis augalų apsaugos, trąšų žurnalų pildymas. Ypač daug reikalavimų tenka gyvulininkystės ūkiams, nes juos tikrina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir aplinkosauga, aišku, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir kt. Tikrintojai ir kontrolieriai važiuoja ir važiuoja“, – konstatavo LŪS pirmininkas.

Elementaru, bet svarbu

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas tikino, kad būtų galima dėlioti labai ilgą perteklinių administracinių reikalavimų sąrašą, todėl pirmiausia paminėjo tuos, kurie jau seniai badyte bado akis. Anot jo, pirmoji gera naujiena žemdirbiams būtų leidimas daugiametes žoles atsėti ne tik neariamuoju būdu, bet ir suariant, laikantis Europos Teisingumo teismo sprendimo byloje C-47/13. „Tai būtų nieko nekainuojantis, visiškai teisėtas ir minimalus darbelis – pataisyti pasėlių deklaravimo taisyklėse įdėtą daugiamečių pievų ar ganyklų apibrėžimą, išbraukiant vienintelį žodį „nesuariant“. Juk, paprastai kalbant, yra ar nėra daugiametis žolynas nulemia ne joks arimas ar nearimas, bet tik žolinės dangos buvimas ir valstybės išduotame žemės nuosavybės dokumente nurodyta ar žemės savininko valia, o ne Briuselio ar Vilniaus kažkelinto aukšto kabinetuose apspręsta žemės paskirtis“, – biurokratinę mašineriją laužyti nuo elementarių, bet labai svarbių dalykų siūlė E. Pranauskas.

Kitas siūlymas būtų mėšlo tvarkymo apraše aiškiai įvardinti, kad 170 kg/ha azoto riba, laikantis Nitratų direktyvos nuostatų, yra taikoma ūkio lygmeniu. Dar vienas – suvienodinti prie visų melioracijos griovių apsaugines juostas – 3 m nuo griovio vagos pagal Melioracijos techninį reglamentą bei siūloma griovio vagą laikyti vandentakiu. Tai praktiškai atitiks Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatą –
1 m nuo griovio šlaito.

Prašo naikinti perteklinius

Telšių r. ūkininkė Zita Dargienė naujajam žemės ūkio ministrui pirmiausia linkėjo, kad skelbiami siekiai iš tikrųjų neliktų tik žodžiais, bet virstų realiais darbais. Jos nuomone, geriausias pasiekimas būtų, jeigu Lietuvoje neliktų griežtesnių reikalavimų, nei numatyti ES direktyvose ir reglamentuose.

„Pavyzdžiui, pagal ES direktyvą melioracijos griovių apsauginėse juostose leidžiama dirbti, vadinasi, ten galimas ir arimas, o Lietuvoje yra griežčiau – arimas draudžiamas. Gyvulių augintojai, perardami pievas, norėtų išarti ir tas juostas, kad neliktų piktžolių prie griovių, bet to neleidžiama. Tai būtų vienas iš paprasčiausių darbų, kur nereikia jokio papildomo finansavimo, tik teisės aktų pakeitimo. Aišku, pagriovių purkšti chemija, tręšti negalima, su tuo sutinkame, bet arimas turėtų būti nedraudžiamas. Dabar kelis metrus paliekame augti piktžolynams ir krūmynams, nors ten galėtų būti pieva. Ypač, kai ir ES direktyva tai leidžia“, – nelogišką lietuvišką draudimą atskleidė pieno gamintoja.

Ji minėjo dar vieną reikalavimą, kuris, gyvulių augintojų nuomone, yra perteklinis. „Jeigu ūkyje nugaišo gyvulys, ūkininkas kreipiasi į Rietave esančią utilizavimo įmonę, valstybė finansuoja utilizavimo išlaidas, išrašoma sąskaita faktūra, kad gaišeną paėmė. Bet Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi atitinkamais teisės aktais, reikalauja dar pristatyti ir veterinarijos gydytojo pažymą. Tai, žinoma, kainuoja. Bet kam tos pažymos reikia, jeigu jau yra išrašyta įmonės sąskaita už gyvulio utilizaciją?“ – dar vieną pavyzdį pateikė Z. Dargienė.

Priklausys nuo valios

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius užtikrino, kad biurokratinė našta yra didžiulė, ir svarbiausia, jog ji nemažėja. Jis pastebėjo, kad jeigu vienur kažką pavyksta sumažinti ar palengvinti, žiūrėk, kitur prievolių padaugėja ar ES kažko papildomai pareikalauja. LPGA direktorius pripažino, kad po ilgų „kautynių“ pavyko pakeisti mėšlo tvarkymo taisykles, buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis įsigilino ir išgirdo gyvulių augintojų aiškinimus. Bet lieka nerimas, ar tie pokyčiai išliks ilgam, nes valdžia pasikeitė, o nauja šluota – naujai šluoja.

„Mes esame surašę ir pateikę raštą, kuriame prašome, kad būtų skiriamas dėmesys investicijoms, kooperacijai ir perdirbimui, palengvintos statybos, sumažinta administracinė našta ir t. t. Tą patį teikėme ir ankstesnėms Vyriausybėms“, – teigė E. Bičius. Kartu jis sutiko, kad politinės vadovybės siekiai gali atsimušti į žemesnio rango daug metų dirbančius ir, tikėtina, nieko keisti nenorinčius vykdytojus, kurie nori važiuoti sena vaga.

Visgi, LPGA direktoriaus nuomone, daug kas priklausys nuo ministro ir jo komandos valios – jeigu bus kalbamasi su žemdirbiais ir tikrai norima sumažinti administracinę naštą, bus galima rasti kompromisų ir optimizuoti patikrų ir reikalavimų sistemą. „Juk dabar yra skaitmeninės duomenų bazės, iš kurių valdininkai gali surinkti reikiamą informaciją, kad ūkininkams nebūtų prievolės kelis kartus teikti tuos pačius duomenis ir nereikėtų nuolat ką nors pildyti. Pavyzdžiui, tie, kurie dalyvauja veislininkystės programoje, turi užpildyti 7 lapus. Koks nors smulkus ūkininkas, kuris net neveda buhalterinės apskaitos, jau geriau atsisako dalyvauti toje programoje. Reikia tik noro ir valios, nesiūlome visko naikinti, bet mažinti tai tikrai būtina“, – apibendrino E. Bičius.

Kontrolė ar efektyvumas?

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidento Nerijaus Griciaus nuomone, pirmiausia reikia mažinti perteklinę administracinę naštą, kuri šiandien tenka ūkininkams. „Mūsų tikslas turi būti ne didesnė kontrolė, o efektyvesnė sistema. Viena svarbiausių krypčių – daugiau veislininkystės administravimo ir dalies kontrolės funkcijų perduoti pripažintoms veislininkystės asociacijoms, kurios atstovauja visam sektoriui, o ne siauriems ar atskirų interesų grupių interesams. Tokios asociacijos geriausiai išmano savo sektoriaus poreikius, dirba arčiausiai augintojų ir sprendimus gali priimti greičiau bei efektyviau. Valstybės institucijoms turėtų likti strateginė priežiūra ir kontrolė“, – ŪP aiškino N. Gricius.

Anot jo, taip pat būtina atsisakyti besidubliuojančių reikalavimų, supaprastinti duomenų teikimą ir užtikrinti, kad ūkininkui tų pačių duomenų nereikėtų teikti kelioms skirtingoms institucijoms. „Kuo mažiau laiko ūkininkai skirs biurokratijai, tuo daugiau jo teks gyvuliams, ūkio plėtrai ir konkurencingumo didinimui“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Trys sritys, kur našta didžiausia

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.