Columbus +23,3 °C Debesuota
Pirmadienis, 12 Geg 2025
Columbus +23,3 °C Debesuota
Pirmadienis, 12 Geg 2025

V. Černiausko nuotr.

Demonstruojant „paršelių kančią", sostinėje liejosi raudoni dažai (papildyta – VMVT)

2025/05/12


Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ Vilniuje surengė „kruviną“ socialinę akciją „Paršelių klyksmas“. Gyvūnų teisių gynėjai siekia, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraustų paršelių kastravimą be nuskausminamųjų. Netrukus VMVT atsiliepė į nevyriausybininkų raginimą.

Kaip skelbiama komunikacijos agentūros „23:45 agency“ pranešime spaudai, parengtame organizacijos „Tušti narvai“ užsakymu, 77 proc. lietuvių mano, kad toks žiaurus elgesys su gyvūnais turėtų būti uždraustas (remiamasi gyvūnų teisių gynėjų užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa).

Gegužės 12 d. Vilniaus miesto centre įvykusio pasirodymo metu aktoriai ir „Tušti narvai“ organizacijos savanoriai Šarūnas Zenkevičius bei Marius Gotbergas atskleidė, „kokią žiaurią procedūrą turi išgyventi Lietuvos fermose auginami paršeliai".

„Norėjome perteikti kiaulių fermos atmosferą, todėl atvaizduoti ūkininkus pasirinkome profesionalius aktorius, tikrą kiaulės narvą, įrankį, į kurį yra įdedami kastruojami paršeliai, ir skalpelį. O tie, kurie norėjo pamatyti realius paršelių kastravimo vaizdus, tai galėjo padaryti šalia pasirodymo vietos stovinčioje palapinėje“, – pasakoja organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Pasirodymui buvo naudojami įrankiai, kuriais fermose ir kastruojami paršeliai, skambėjo iš kiaulių fermų gauti garsai.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai draudžia gyvūnų kastraciją be nuskausminimo, tačiau palieka išimtį paršeliams. „Vos gimę mažyliai yra atimami iš motinos ir kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Tai reiškia, jog jie jaučia kiekvieną savo kastracijos sekundę: skalpelio pjūvį, į žaizdą kišamus fermerio pirštus ir traukiamas sėklides“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, kad procedūra Lietuvoje vis dar laikoma teisėta ir įprasta praktika. Tuo metu Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija jau uždraudė kastravimą be nuskausminamųjų, griežtesni ribojimai taip pat jau yra Šveicarijoje ir Danijoje.

VMVT: diskusijos dėl paršelių kastracijos alternatyvų jau pradėtos

Šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau yra pradėjusi diskusijas su nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis dėl chirurginės paršelių kastracijos alternatyvų. Lietuvoje paršelių po gimimo, iki 7 dienų,  kastracija be nuskausminimo nėra draudžiama, tačiau teisės aktai neužkerta kelio taikyti ir alternatyvius sprendimus. Kiekvienas ūkis gali pasirinkti – taikyti nuskausminimą, atsisakyti kastracijos pasitelkiant genetinę atranką, naudoti mėsos brandinimą, šaldymą ir pan., siekiant sumažinti vadinamąjį „kuilienos“ kvapą.  

Kastracija be nuskausminimo dažniausiai atliekama siekiant išvengti nepageidaujamo paršelių elgesio, pagerinti mėsos kokybę ir sumažinti specifinio kvapo tikimybę. Nors Europos Sąjungos gyvūnų gerovės direktyvoje yra leidžiama tokia išimtis, vis dėlto augantis visuomenės sąmoningumas bei Europos Komisija skatina ieškoti tinkamesnių alternatyvių metodų. 

Svarbu, kad pokyčiams būtų pasiruošusi ir visuomenė – jei kastravimo būtų atsisakyta, į rinką patektų vadinamosios „kuilienos“ mėsos. Dalis vartotojų jau dabar teikia pranešimus VMVT dėl tokių produktų, todėl visuomenės informavimas ir pasirengimas – labai svarbus žingsnis.  

Androstenonas – steroidinis hormonas, gaminamas kiaulių sėklidėse, kaupiasi jų riebaliniame audinyje ir gali skleisti specifinį kvapą verdant mėsą. Panašiai veikia ir skatolas – junginys, susidarantis žarnyno bakterijoms skaidant triptofaną. Abu šie junginiai suteikia mėsai vadinamąjį „kuilienos“ kvapą. 

Vokietijos mokslininkai teigia, kad šių hormonų kiekį galima sumažinti taikant genetinę atranką ir kryptingą veisimą. Tokios priemonės leidžia parinkti kiaules, kurios gamina mažiau androstenono ir skatolo ir taip išlaikyti įprastas juslines mėsos savybes be būtinybės taikyti skausmingas procedūras. 

Svarbu žinoti, kad „kuilienos“ kvapo mėsos skonis ar kvapas neturi įtakos jos saugai – ji priklauso nuo mikrobiologinės ir cheminės taršos. Tad jei mėsa pasižymi stipriai neišreikštu specifiniu kvapu, ji yra saugi vartoti. Be to, verta prisiminti, kad dalis visuomenės vartoja, pavyzdžiui, nekastruotų šernų (patinų) mėsą, kuri neretai pasižymi dar intensyvesniu kvapu, tačiau tokia mėsa vis tiek laikoma saugia ir yra naudojama maistui. 

Vis dažniau ir Lietuvoje pradedama diskutuoti apie galimybę atsisakyti skausmingų procedūrų ir ieškoti humaniškų alternatyvų. Toks pokytis reikštų, kad rinkoje dažniau pasirodytų produktai su šiek tiek jaučiamu neįprastu kvapu. Ar esame pasirengę žengti šį žingsnį dėl gyvūnų gerovės?  

Šalys, kurios uždraudė išimtį atlikti chirurginę iki 7 dienų paršelių kastraciją be nuskausminimo, yra šios: Vokietija, Šveicarija, Suomija, Danija, Norvegija, Nyderlandai, Švedija, Prancūzija, Austrija, Italija (dalinis draudimas).  

Kitos šalys išimties paršeliams iki 7 d. kastracijos be nuskausminimo nėra uždraudusios.   

 

ŪP portalas pagal pranešimus spaudai

Dalintis