Gali būti mažesni
Tiek Slovakijoje, tiek Čekijoje matyti, kad žieminių rapsų galimas derlingumas gali būti apie 3 t/ha. Ūkininkai Čekijoje sakė, kad kviečių produktyvumas būtų labai geras, jei būtų užtikrinę optimalią mitybą, dabar gali būti 6–7 t/ha derlingumas, o panašiomis sąlygomis būdavo 9–10 t/ha. Nieko nepadarysi, sako ūkininkai, reikia susitelkti į racionalius vasarinių augalų auginimo sprendimus. Daug vilčių teikia cukriniai runkeliai. Cukrinių runkelių derliaus potencialas pirmiausia priklauso nuo auginimo vietos meteorologinių sąlygų, o agronominės praktikos įtaka tik padeda atskleisti selekcininkų sukurtą produktyvumą. Auginimo vietos poveikis dažniausiai susijęs su gana pastoviomis dirvožemio ir klimato savybėmis bei jų tarpusavio sąveika. Meteorologinės sąlygos vegetacijos laikotarpiu tiesiogiai veikia augalų augimą, taip pat turi įtakos sėjos ir derliaus nuėmimo datoms, taigi ir vegetacijos laikotarpio trukmei.
Įžvalgos apie orų įtaką žemės ūkio augalų augimui yra labai svarbios, siekiant optimizuoti agronomines priemones. Antai, būnant Slovakijoje, kai kuriuose regionuose per naktį iškrito 70 mm kritulių, o kai kur Lenkijoje žemė pasidengė 50 mm storio ledukų sluoksniu, ten jau reikės laukti naujo sezono. Todėl ne veltui duomenys apie orų sąlygų poveikį augalų augimui įtraukiami į derliaus prognozavimo modelius, kurių svarba pastaruoju metu išaugo nagrinėjant būsimos klimato kaitos poveikį augalininkystei.
Atskirų meteorologinių sąlygų kintamųjų santykinė svarba priklauso nuo augalo vystymosi stadijos ir vietovės. Nustatyta, kad ankstyvajam cukrinių runkelių augimui daug įtakos turi oro ir dirvos temperatūra bei kritulių kiekis. Augintojai Lietuvoje pavasarį pajuto orų įtaką cukriniams runkeliams. Kai kur labai išryškėjo dirvožemio savybių ir meteorologinių sąlygų sąveikos įtaka, padarius klaidą ruošiant dirvą, atskirose lauko dalyse augalai paprasčiausiai nesudygo, o kai negali suformuoti optimalaus pasėlio tankumo, sunku tikėtis didesnio derlingumo. Atrodo, viskas labai paprasta: suformuoji 90 tūkst. augalų 1 ha pasėlį, šaknies svoris sieks 1,2 kg, ir kasi 108 t/ha saldžiųjų šaknų.
Lemia ir dirvožemio sveikata
Nesvarbu, kurioje šalyje dalyvauji susitikimuose su augintojais, pastaruoju metu visuomet kalbama apie dirvožemio svarbą. Tai nieko nuostabaus, nes dirvožemis yra augalų augimo substratas, aprūpinantis augalus maisto medžiagomis, taip pat dirvožemio mikroorganizmų buveinė. Dirvožemyje gausu mikrobų bendrijų, įskaitant įvairius patogenus ir naudingas bakterijas, kurios skatina dirvožemio struktūros stabilumą, dirvožemio mikrobų įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą bei yra svarbūs dirvožemio produktyvumo palaikymo rodikliai. Šios mikrobų bendrijos gali sąveikauti su augalais, dalyvauti pagrindinėje augalų maisto medžiagų apykaitoje ir atlikti svarbų vaidmenį palaikant augalų augimą ir sveikatą.
Problemos atsirado dėl to, kad, mažėjant dirbamos žemės plotams, visame pasaulyje žemės ūkio gamyboje paplitusiu ūkininkavimo modeliu tapo nepertraukiamas pasėlių auginimas. Nepertraukiamasis pasėlių auginimas – tai sistema, kai tam tikri augalai auginami lauke, kuriame anksčiau augo tos pačios arba panašios augalų rūšys. Nepertraukiamos žemdirbystės sąlygomis slopinamas dirvožemio fermentų aktyvumas, keičiasi dominuojančios mikrobų bendrijos; mažėja naudingų mikrobų rūšių ir jų kiekis, kaupiasi ir plinta kenksmingi patogeniniai mikroorganizmai, dėl dirvožemio rūgštėjimo mažėja derlingumas, prastėja derliaus kokybė, daugėja kenkėjų ir ligų, mažėja dirvožemio derlingumas.
Dirvožemio sveikata labai svarbi cukriniams runkeliams, nes juos veikia patogenai, įskaitant bakterijas, grybus, virusus ir nematodus. Kai kurios cukrinių runkelių ligos pasireiškia visuose auginimo regionuose ir kartais gali 30–50 proc. sumažinti sacharozės derlių. Kai kurios cukrinių runkelių ligos yra policiklinės ir jų paplitimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Susidarius palankioms sąlygoms, kai kurių ligų ciklas gali pasireikšti vos per 10 dienų, t. y. esant didelei santykinei oro drėgmei ir aukštai temperatūrai, todėl per kiekvieną vegetacijos sezoną gali įvykti keli infekcijos ciklai. Vienos labiausiai paplitusios runkelių ligos grybų konidijos užkrečia lapus, atsiranda rudos dėmės, jos vėliau plečiasi ir susilieja, galiausiai nualina visą augalą, o naujiems lapams užaugti reikia energijos ir maisto atsargų, kurių augalas negali sukaupti dėl sutrikusios fotosintezės. Grybinių ligų paplitimas kasmet labai skiriasi, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip meteorologinės sąlygos, mikroklimatas ir agronominė praktika. Tradicinis šių grybinių ligų gydymas apima prevenciją, kitaip tariant, dirvos apdorojimas mikrobiologiniais produktais, optimali mityba, naudojant lapų trąšas, ir, žinoma, fungicidai. Ūkininkai, su kuriais bendravome, pastaruoju metu daug dėmesio skiria profilaktinėms priemonėms, tai yra dirvožemio savybėms atstatyti. Svarbią vietą užima mikroorganizmais pagrįsti biologinės kontrolės metodai. Pseudomonas ir Bacillus mikroorganizmų gentys cukrinių runkelių auginimo technologijose atsirado neatsitiktinai. Pseudomonas dažnai aptinkami visuose cukrinių runkelių vegetacijos etapuose ir cukrinių runkelių endosferoje randama keletas padermių, turinčių perspektyvų biokontrolės potencialą.
Šiaudų poveikis
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.