Kaunas +14,6 °C Rūkas
Penktadienis, 6 Bir 2025
Kaunas +14,6 °C Rūkas
Penktadienis, 6 Bir 2025

2025 05 22 Vokietijos brigados inauguracija. Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktoriia Chorna).

Dezinformacijos žemėlapis: kokius naratyvus gegužę stiprino Kremliui palankūs šaltiniai Lietuvoje?

2025/06/04


Visą gegužės mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje daugiausia dėmesio skyrė antivyriausybinių žinučių stiprinimui ir Rusijos keliamos grėsmės menkinimui, kurstydama naratyvus, kurie šalies vadovybę vaizdavo kaip autoritarinę, atitrūkusią nuo piliečių poreikių ir pavaldžią Vakarų įtakai. Gegužės 9-osios „Pergalės dienos“ reportažai buvo panaudoti kaltinant Lietuvos valdžią, ypač prezidentą Nausėdą, istoriniu selektyvumu, taip pat nepagarba rusakalbių bendruomenėms. Ginčai dėl Eduardo Vaitkaus vizito Baltarusijoje ir vėlesnio valstybinio apdovanojimo panaikinimo buvo pateikti kaip valstybės represijos, o platesnis valstybinių apdovanojimų legitimumo kvestionavimas piršo abejones dėl bendro nacionalinių institucijų patikimumo. Ekonominis nepasitenkinimas išliko itin aktualiu, o didėjantys mokesčiai, ypač siūlomas nekilnojamojo turto mokestis, buvo vaizduojami kaip nepagrįsta našta piliečiams, užkrauta „neteisingu pretekstu atgrasyti Rusiją“. Šiais naratyvais alternatyvioji medija stengėsi skatinti nepasitikėjimą Lietuvos vadovybe, vaizduojant šalį ne tik kaip nepatikimą, bet ir sunkiai gebančią savarankiškai tvarkytis.

Pergalės dienos fone – naratyvai apie represinę ir Vakarams paklusnią Lietuvą

Gegužės mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje sutelkė dėmesį į visuomenės nepasitenkinimo didinimą ir jos susiskaldymo gilinimą, skleisdama naratyvus, kvestionuojančius vyriausybės tikslus ir deklaruojamas pažiūras. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas gegužės 9-osios „Pergalės dienos“ minėjimui, per kurį Lietuvos valdžia, ypač prezidentas Gitanas Nausėda, buvo apkaltintas istorijos negerbimu ir rusakalbių bendruomenių engimu. Ši žinutė buvo derinama su platesniais informaciniais išpuoliais prieš vyriausybės politinę ir ekonominę kryptį, vaizduojant ją kaip ideologiškai atitrūkusią nuo paprastų piliečių ir aklai paklūstančią Vakarų įtakai.

Nuo Vaitkaus vizito iki valstybinių apdovanojimų krizės 

Dar viena aktyviai plėtojama tema alternatyvioje medijoje buvo neigiama reakcija į Eduardo Vaitkaus valstybinio apdovanojimo atėmimą po jo vizito Baltarusijoje bei gynybinė reakcija į patį vizitą. Kremliui palankūs šaltiniai vyriausybės veiksmus apibūdino kaip politiškai represinius ir autoritarinius, generalizuodami, kad bet koks nesutikimas su oficialiomis pozicijomis yra baudžiamas neproporcingai. Vaitkus buvo vaizduojamas ne kaip kontraversiška figūra, o kaip valstybės taikinys, taip stiprinant žinutes apie demokratijos nuosmukį šalyje.

Po šios istorijos viešojoje erdvėje iškilo kita svarbi tema, susijusi su valstybinių apdovanojimų ir institucijų patikimumu. Vis dažniau pasigirdo abejonių dėl nacionalinių apdovanojimų skyrimo motyvų ir jų objektyvumo. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad neva šie apdovanojimai vis rečiau siejami su tikrais nuopelnais ar patriotizmu, o dažniau naudojami kaip priemonė politiniam konformizmui apdovanoti. Toks požiūris prisidėjo prie platesnio naratyvo, kuriame teigta, kad Lietuvos vadovybei trūksta patikimumo ir ji ne visuomet atstovauja savo žmonių valią bei interesus.

Kai ekonomika tampa propagandos ginklu

Ekonominė kritika buvo dar vienas pretekstas dezinformacijos skleidimui, ypač atkreipiant dėmesį į didėjančius mokesčius ir vis intensyvesnius valstybės taupymo būdus, teisinamus nacionalinės gynybos argumentu. Kremliaus naratyvams pritariantys komentatoriai išjuokė vyriausybės komunikuojamas žinutes, tokias kaip kad ekonominis spaudimas padeda „atgrasyti Rusiją“, pateikdami juos kaip cinišką propagandą, maskuojančią „vietinio elito“ savanaudiškus interesus. Tokie pasiūlymai kaip nekilnojamojo turto mokestis buvo išjuokti, kurstant naratyvą, kad paprasti piliečiai yra baudžiami, o patys  politikai turtėja prisidengdami patriotizmu. 

Kritika Vokietijos brigados dislokacijai

Oficiali Vokietijos 45-osios šarvuotos brigados „Lietuva“ inauguracija tapo dar vienu Kremliui palankių naratyvų taikiniu, o juos kurstantys veikėjai brigados dislokavimą įvardijo kaip „okupaciją be ginklų“. Komentatoriai teigė, kad tai signalizuoja savavališką Lietuvos suvereniteto atsisakymą ir lygino tai su istoriniu okupacijų ciklu – pirmiausia nacistinės Vokietijos, o vėliau Sovietų Sąjungos. Brigados dislokacija  taip pat buvo pateikta kaip „dar viena“ ekonominė našta, teigiant, kad kylantys mokesčiai ir augančios pragyvenimo išlaidos yra susijusios būtent su užsienio kariuomenės finansavimu, o ne su vietos gyventojų gerbūvio ir saugumo užtikrinimu. Šia žinute buvo siekiama kurstyti visuomenės pasipiktinimą, įtraukiant istorines traumas, o NATO buvimą šalyje pateikiant kaip grėsmę, o ne apsaugos priemonę. 

Melagienų aktyvumo šuolis

Gegužės mėnesį buvo išnagrinėtos 1049 publikacijos iš alternatyvių Lietuvoje veikiančių informacijos šaltinių – daugiau nei 100 publikacijų daugiau, lyginant su balandžio mėnesiu. Žiniasklaidos stebėjimui naudojamas „YouScan“ įrankis gegužę fiksavo net 52 985 turinio vienetus – penktadaliu daugiau nei praėjusį mėnesį – susijusius su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje, įskaitant įvairius tekstinius įrašus, vaizdo įrašus ir komentarus po jais. Didžiausi įsitraukimo lygiai buvo fiksuojami aplink gegužės 9-osios minėjimus, Eduardo Vaitkaus vizitą Baltarusijoje, jo apdovanojimo atėmimą ir 45-osios vokiečių brigados inauguraciją Vilniuje.

 

 Pilietinio atsparumo iniciatyvos informacija

Dalintis
Verslas